Lietuvos upės priklauso Baltijos jūros baseinui ir turi gana susiaurėjusią sistemą.
Šventosios upė
Šventoji - upė Lietuvoje, kuri yra didžiausias Vilijos upės intakas. Jo ilgis yra 246 kilometrai. Šaltinis yra Sammario ežeras (Gražutės regioninio parko teritorija), jis įteka į Vilijos vandenis netoli Ionavos miesto.
Pagrindinis Šventosios intakas yra Širvinta. Upės vaga eina per trijų miestų teritoriją: Anykščiai; Kavarskas; Ukmergė.
Vilija upė
Vilija eina per Baltarusijos ir Lietuvos teritoriją. Bendras kanalo ilgis yra 510 kilometrų. Iš jų 228 kilometrai eina per Lietuvos žemes.
Lietuvoje upė vadinama Neris ir yra antra pagal ilgį Lietuvos upė. Ji jungia du didelius miestus - Vilnių ir Kernavę. Prie upės kranto išliko daugybė piliakalnių, šventų akmenų ir giraitės. Upės pakrantėje yra keli miestai: Nemenčine; Vilnius; Grigishkes; Jonava; Kaunas. Didžiausi intakai yra: Šventoji (Šventoji); Jaymen; Voke (Vaka); Vilnia (Vilnia); Saide; Musa.
Ventos upė
Venta - upė, kurios vaga eina per Lietuvos (čia ji vadinama Venta) ir Latvijos teritoriją. Bendras Ventos ilgis yra 346 kilometrai, iš kurių tik 161 kilometras eina per Lietuvos žemę.
Upės šaltinis yra Mädainio ir Väniu ežerai (emait aukštumos teritorija). Pavasario potvynio metu upės vandens aukštis pakyla iki 7 metrų. Kadangi upės tėkmės kryptis yra iš pietų į šiaurę, ji pradeda laisvėti nuo ledo, pradedant nuo aukštupio. Didžiausi Ventos intakai yra šie: Abava; Virvite; Varduva; Vadakste; Tsietsere.
Nevyazio upė
Nevyazio upė yra Lietuvos teritorijoje ir yra dešinysis Nemano intakas. Bendras srovės ilgis yra 210 kilometrų.
Nevyazhis eina palei Vidurinę Litovskajos žemumą. Užšalimo laikotarpis įvyksta lapkričio-sausio mėnesiais, tačiau vanduo pradeda atsiverti vasario-balandžio mėnesiais. Pagrindinis upės maistas yra tirpstantis sniegas. Tačiau be to, jis turi apie septyniasdešimt intakų. Žvejyba upėje yra gerai išvystyta.
Šešupės upė
Šešupė savo vandenis neša per kelių valstybių teritorijas. Tai Lenkija, Lietuva ir Kaliningrado sritis (Rusija). Bendras srovės ilgis yra 299 kilometrai. Iš jų 158 kilometrai eina per Lietuvos žemes, iš kurių 51 kilometras yra natūrali siena tarp Rusijos ir Lietuvos.
Upės ištakos yra Baltijos keteroje (netoli Suvali miesto). Upė užšąla maždaug nuo lapkričio vidurio, o ledo dreifas prasideda vasario pabaigoje. Tačiau tai yra sąlyginės sąlygos, nes viskas priklauso nuo šalčio pradžios.
