Dubrovnikas yra tikras rojus turistams, vertinantiems istorines ir kultūrines pramogas. Ir nors jis nėra labai populiarus tarp vidaus visuomenės, jis kartu su Amsterdamu ir Venecija oficialiai priskiriamas prie trijų gražiausių Europos miestų. Taigi visi turi jį aplankyti.
Šiandien Dubrovnikas yra ramus ir ramus uostamiestis prie Adrijos jūros, kuris vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinės Kroatijos ekonomikoje. Tačiau dabartinė jos išvaizda yra apgaulinga, nes Kroatija yra šalis, turinti ilgą ir labai įvykių kupiną istoriją, o Dubrovnikas visada buvo visų šių įvykių tirštumoje. Nors, kad daug nepasakytumėte, galite tiesiog atidaryti nuotrauką ir pažvelgti į Dubrovniko herbą, kuris tikrai gali daug pasakyti apie šį miestą.
Herbo istorija
Šiuolaikinis miesto herbas, tiesą sakant, yra visiška Dubrovniko Respublikos herbo, egzistavusio 1358–1808 m., Kopija. XV-XVI amžiais tai buvo didžiausias sausumos ir jūrų prekybos centras Balkanuose, kuris, be to, buvo oficialus tarpininkas tarp Osmanų imperijos ir kitų Europos valstybių. Pradžioje respublika buvo panaikinta, tačiau miestas išlaikė didžiąją savo įtakos dalį ir simboliką.
apibūdinimas
Dubrovniko herbą sudaro šie elementai:
- karūna su kryžiumi;
- skydas su sidabro ir raudonos spalvos juostelėmis;
- sukryžiuotus kardus.
Šiuo atveju visų simbolių reikšmė vienareikšmiškai rodo didingą miesto praeitį. Pavyzdžiui, karūna su kryžiumi visada buvo aukščiausios galios simbolis. Tai nenuostabu, turint omenyje tai, kad anksčiau Dubrovnikas buvo respublikos sostinė ir čia buvo sutelkta visa aukščiausioji valdžia.
Raudonos ir sidabrinės spalvos derinys taip pat nėra atsitiktinumas. Sidabras heraldikoje simbolizuoja išmintį, kilnumą, sąžiningumą ir ramybę, o raudona reiškia, kad mieste gyvena drąsūs žmonės, pasirengę pralieti kraują kovoje už savo laisvę.
Pastarąjį taip pat patvirtina kardų buvimas, kurie visada buvo interpretuojami tik kaip pasirengimo ginti savo rūšį simbolis, taip pat dalyvauti mūšyje su bet kokiais priešais. Vienintelė išimtis gali būti liepsnojantys kardai, kurie interpretuojami kiek kitaip. Jie savo ruožtu reiškia pasirengimą užkariauti dvasines aukštumas ir norą atnešti nušvitimą bei žinias.
