Didžiausias Lietuvos uostas Klaipėda per visą savo istoriją turėjo didelę strateginę reikšmę. Dalis Vokietijos iki 1923 m., Tada vadinta Memeliu, miestas išsaugojo viduramžių žavesį ir dalį senų medinių rąstinių pastatų, būdingų vokiečių kvartalams įvairiuose miestuose šiaurės vakarinėje Senojo pasaulio dalyje. Baltijos šalių ir Vakarų Europos istorijos, navigacijos ir laivybos gerbėjai taip pat turi ką pamatyti Klaipėdoje. Įdomiausios muziejų kolekcijos skirtos kalviams ir laikrodžiams gaminti, o Klaipėdos pilyje veikia ekspozicija, pasakojanti apie Kryžiuočių ordiną. Nepamirškite užimto festivalių ir švenčių grafiko! Vasarą Klaipėdoje vyksta daug renginių, į miestą pritraukiančių tūkstančius turistų.
TOP-10 Klaipėdos lankytinų vietų
Pusiau mediniai sandėliai
Daugybė medinių sandėlių sandėlių vadinami būdingais Klaipėdos pastatams. Pastatai uosto kroviniams laikyti daugiausia buvo pastatyti XVIII amžiuje vokiečiams būdingu būdu.
Klaipėdoje galite pažvelgti į medinius pastatus Senamiestyje ir Naujajame mieste:
- Seniausi XVIII a. Pastatai yra penkių aukštų sandėlis su mansardiniu stogu adresu: g. Aukshtoji, 3 (pastato aukštis siekia 15 metrų) ir trijų aukštų įėjimo sandėliai su vieno šlaitinio išlenkto stogo adresu: g. Darju, 10.
- Trijų aukštų sandėlis gatvėje. Posyuntinu su dvišlaičiu stogu, šiandien naudojamas kaip Meno Kiemas meno ir amatų centras.
- Du sandėliai su neogotikos elementais prie Dange upės, pastatyti XIX amžiaus antroje pusėje.
- Gyvenamasis XVIII a. Pastatas su židiniu gatvėje. Didžiulis Vandensas.
„Fachwerk“yra rėmo konstrukcija, kurios atraminė dalis yra įvairiais kampais pasvirusios sijos. Matomi iš pastato išorės, jie suteikia namams ypač vaizdingą išvaizdą. Tarpas tarp sijų dažniausiai užpildomas Adobe medžiagomis.
Oferlanderio rūmai
Naujajame miestelyje, netoli ilgo amatininkų turgaus, kuris čia buvo triukšmingas XVIII – XIX a., Buvo pastatytas dvaras, priklausantis olandų pirkliui. Pastatas turi aiškių klasicizmo bruožų - architektūros stilius, madingas Europos kultūroje XVII – XIX a. Jis pasižymi harmonija, racionalizmu, paprastumu ir harmonija.
Prekybininkas Anthony Gertas Oferlanderis buvo vienas turtingiausių miesto gyventojų ir reguliariai mokėjo didžiulius mokesčius į Memelio iždą. Jo verslo interesai apėmė laivų statybos įmones, prekybos namus ir laivus.
Jūrų muziejus
Būdama didelis uostamiestis, Klaipėda tiesiog negalėjo turėti muziejaus, skirto jūrų reikalams. Jis yra senojoje Kopgalio tvirtovėje, o jo kolekcijoje yra ne tik eksponatai, skirti laivybos plėtrai, bet ir daiktai, pasakojantys apie žvejybą, jūrų mokslus, ekologiją ir kitus žmonių bei Baltijos santykius.
Lankytojus pasitinka laukinės gamtos skyrius, kuriame galima pamatyti Baltijos regiono gyventojus - paukščius, jūrų žinduolius ir žuvis. Didelėje kriauklių ir koralų kolekcijoje yra keli tūkstančiai eksponatų. Laivų statybos istorijos gerbėjams neabejotinai domina įvairių laivų modelių kolekcija. Muziejaus kieme yra keli natūralaus dydžio laivai ir laivų inkarai.
Klaipėdos jūrų muziejaus komplekse taip pat yra žvejo namas ant Kuršių marių kranto, kuriame išsaugota autentiška XIX – XX a.
Paulenio laivas
Klaipėdos žvejys Gintaras Paulenis nebuvo nei profesionalus buriuotojas, nei atestuotas laivų statytojas. Jis tik fanatiškai mylėjo jūrą ir svajojo vaikščioti ja savo laivu. Išstudijavęs senovinius Niufaundlendo laivų statytojų piešinius, Gintaras sukūrė savo laivą ir 1994 metų vasarą juo išplaukė į Baltijos jūrą. Jis tikėjosi tapti pirmuoju Lietuvos piliečiu, senoviniu laivu perplaukusia gimtąją jūrą. Drąsiam Pauleniui prireikė šiek tiek daugiau nei dviejų savaičių, kad patektų į Švediją.
Po kurio laiko žvejys grįžo atgal ir dingo. Rudenį jo kurorto nuolaužas audra išmetė į krantą netoli kurortinio Nidos kaimo. Tada buvo rastas ir Paulenio kūnas. Laivas buvo restauruotas ir pylime rodomas kaip paminklas. Pasak tyrėjų, drąsaus keliautojo mirties priežastis buvo ta pati audra, kuri pražudė keleivinį keltą „Estonia“.
Muziejaus akvariumas
Senojo forto pastate atsidariusiame Klaipėdos akvariume galite žiūrėti įspūdingus šou, kuriuose dalyvauja ruoniai, pingvinai ir net jūrų liūtai. Programoje dalyvauja Juodosios jūros delfinai ir Kalifornijos ruoniai. Svarbi Klaipėdos akvariumo delfinariumo darbo dalis yra delfinų terapija. Jūrų gyvenimas padeda reabilituoti ir socializuoti neįgalius vaikus.
Vaikščiodami po akvariumo sales pamatysite ne tik įprastus Baltijos šalių gyventojus, bet ir egzotinius pietų pusrutulio pingvinus, Šiaurės jūros ruonius ir atogrąžų koralų rifuose gyvenančias žuvis.
Laikrodžių muziejus
Johanno Simpsono rūmai, pastatyti XIX amžiaus pradžioje, mirus turtingiausiam anglui ir klaipėdiečiui, sugebėjo būti pirklio, gydytojo ir net miesto mero nuosavybė. 1913 m. Jį įsigijo bankininkas Grichbergeris, suorganizavęs visuotinę rekonstrukciją. Po renovacijos pastatas buvo papuoštas kolonomis ant fasado, klasikinėmis skulptūromis, sukurtomis simbolizuoti prekybą ir amatus, bei turtingais tinko lipdiniais. Po 70 metų rūmuose buvo atidarytas Laikrodžių muziejus.
Ekspozicija pasakoja apie visų rūšių prietaisus, kuriais galite nustatyti laiką. Jie priklauso skirtingoms epochoms, o muziejaus stenduose pamatysite saulės, vandens, smėlio laikrodžio, žvaigždėtus ir net ugnies laikrodžius. Ypač vertinga laikoma unikali XVI-XIX amžiaus chronometrų kolekcija. Tarp eksponatų yra reti laikrodžiai, išsaugoti vienu egzemplioriumi.
Modernesnę dalį sudaro elektromechaniniai, kvarciniai, elektroniniai ir švytuokliniai laikrodžiai. Vasarą vietoje priešais muziejų pastatytas gėlių laikrodis.
Istorijos mėgėjams patiks senovinių mėnulio ir saulės kalendorių kolekcija.
Kalvystės muziejus
Lietuvos kalviai jau seniai garsėja visoje Baltijos šalyse. Klaipėdoje ypač vertinami meistro Gustavo Katske gaminiai. XIX amžiuje jo kalvė tiesiogine ir perkeltine prasme griaudėjo visame rajone.
1992 m., Klaipėdos jubiliejaus proga, Gustavo Katske dirbtuvių vietoje buvo atidarytas Kalvystės muziejus. Ekspozicijoje pristatomi būdingiausi Lietuvai ir apylinkėms daiktai, pagaminti naudojant kalimą ir liejimą. Pamatysite senovinę vėtrungę, puošusią senamiesčio karkasinių namų kaminus, ir Klaipėdos restauratoriaus Dianizo Varkalio surinktus kapų kryžius. Tarp muziejaus eksponatų yra žvakidės ir pakabos, židinio grotelės ir tvorų fragmentai, namų apyvokos daiktai ir namų dekoracijos.
Klaipėdos požiūriai
Galite pamatyti miestą iš viršaus ir pasigrožėti atsiveriančiomis panoramomis keliais adresais. Geriausios žiūrėjimo platformos yra:
- Marijos pasaulio karalienės bažnyčios bokšte. Svetainės aukštis yra 46 metrai. Atrakciono adresas: Rumpiškės, 6. Įėjimas mokamas - atitinkamai 3 ir 2 litai suaugusiems ir vaikams.
- Bare „VIVA LAVITA“. Jis yra 20 -ajame „Tower K“aukšte, o lauko terasa yra ant pastato stogo. Adresas: Naujojo Sodo, 1a.
- Restorano XII restorane. Į Klaipėdą galite pažvelgti iš 12 -ojo viešbučio aukšto. Adresas: Naujojo Sodo g. 1.
Restoranuose bus siūlomi nacionaliniai lietuviškos virtuvės patiekalai. Dėmesio verti cepelinai ir pyragas „Shakotis“su kavos puodeliu ir vaizdu į Klaipėdą.
Kuršių nerija
Smėlio žemės juosta, besitęsianti nuo Zelenogradsko prie Kaliningrado iki Klaipėdos, vadinama Kuršių nerija. Jo pavadinimas kilęs iš kuršių - genties, gyvenusios šioje vietovėje iki vokiečių atvykimo. Kuršių nerija yra unikalus gamtos darinys. Ji priklauso išskirtinės estetinės vertės teritorijoms. 2000 metais Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pasaulyje tokių natūralių kompleksų nebėra.
Nerijos ilgis yra beveik šimtas kilometrų, plotis svyruoja nuo 400 metrų iki 3,8 km. Gamtos formacijos ypatumas yra tas, kad palei neriją pateikiami keli peizažai - nuo tundros iki dykumos, o visų čia gyvenančių visų šių ekosistemų faunos atstovų įvairovė yra įspūdinga net specialistui. Nerijoje yra natūralių teritorijų, kuriose išliko kitur išnykusios biologinės rūšys. Tai yra orientyras ir poilsio vieta migruojantiems paukščiams: kasmet virš Kuršių nerijos skrenda iki 20 mln. Kai kurie iš jų sustoja rezervate pailsėti. Paukščiai stebimi seniausioje Europos ornitologinėje stotyje „Fringilla“, įkurtoje 1901 m.
Ką pamatyti Kuršių nerijoje atostogaujant Klaipėdoje?
Pirma, „Dancing Forest“gamtos kompleksas. Neįprasti medžiai buvo pasodinti praėjusio amžiaus 60 -aisiais ant Runderbergo kopos. Stiprus vėjas gali būti nuostabios formos priežastis.
Antra nerijos atrakcija - apžvalgos aikštelė Parnidžio kopoje netoli Nidos. Iš viršaus atsiveria nuostabi Baltijos jūros panorama.
Pažymėtina medinių skulptūrų kolekcija Raganų kalne netoli Juodkrantės kaimo. Kūrinių autoriai - Lietuvos amatininkai, skulptūras kūrę XX amžiaus 70 -ųjų pabaigoje. Kūrybinė stovykla vyksta kiekvieną vasarą, o raganų kalno eksponatai vis dar atnaujinami.
Šalia skulptūrų iškilęs 1950 metais pastatytas ir tebeveikiantis Juodkrantės švyturys.
