Atrakcijos aprašymas
Kauno muziejus įkurtas 1921 m. 1936 metais kukli galerija buvo paversta dideliu kultūros muziejumi, pavadintu Vitovto vardu. Nuo 1944 m. Muziejus pavadintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) vardu.
M. K. Čiurlionis - Lietuvos meno pasididžiavimas, padaręs jį neatsiejama pasaulio meno dalimi. Jis neatskyrė savo muzikinės kūrybos nuo tapybos. Kūrybos klestėjimo metas pateko į Skriabino ir Vrubelio erą. Čiurlionis buvo tapybos muzikantas, muzikos tapytojas ir mistikas. Kompozitoriaus kūryba chronologiškai sutampa ir su menine kūryba. Geriausiai žinomi jo simfoniniai eilėraščiai „Miške“, parašyti 1900 m., Ir „Jūra“, baigta 1907 m. 1903-1908 metais Čiurlionis sukūrė beveik visus savo paveikslus.
Muziejus skirtas garsaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus kūrybai. Čia yra daugybė jo paveikslų, dokumentų, susijusių su gyvenimu ir kūryba, bei simfoninių kūrinių įrašų, kurių galima pasiklausyti muzikos salėje.
Tačiau muziejuje pristatoma ne tik didžiojo meistro ekspozicija, bet ir puiki praėjusio amžiaus liaudies medžio skulptūros ir tapybos kolekcija. Neįmanoma be malonumo pažvelgti į tuo pačiu išradingą ir aukštą nežinomų Lietuvos meistrų meną. Pavyzdžiui, viename iš paveikslų galite pamatyti besimeldžiantį šventąjį Izidorą, kuris laikomas valstiečių globėju. Menininkas pavaizdavo atsiklaupusį šventąjį, plataus krašto skrybėlę, nuimtą ir dailiai padėtą šalia jo prieš skaitant maldą, taip pat kitą labai svarbų objektą - grėblį, kuris, matyt, turėtų užtikrinti žiūrovui, kad šventasis tikrai priklauso paprastiems žmonėms … Epizodas apatiniame dešiniajame drobės kampe aiškiai rodo, kad maldos dėka arimas yra geriau argumentuotas. Šventasis Izidorius skaito maldą, o pats angelas jam padeda, eidamas per lauką eketės.
Muziejaus kolekcijoje taip pat yra XVII - XX amžiaus pradžios lietuvių tapybos kolekcijų. Tarp senų anoniminių paveikslų įdomiausi yra Lenkijos bajorų portretai. Pradžios salėse galima išskirti 2 mažus paveikslus, priklausančius Mstislavo Dobužinskio plunksnai.
Bet, nepaisant viso ekspozicijos turtingumo, M. K. Čiurlionio kūrinių kolekcija laikoma Kauno muziejaus širdimi. Čiurlionis, kaip ir Skriabinas, tikėjo paslaptingu vidiniu žmonijos virsmu per meną. Įėję į Kauno muziejų, pasineriate į ypatingą paslaptingą Čiurlionio sugalvotą pasaulį, kuriame viršuje ir apačioje keičiasi, traukos jėga neegzistuoja, laivai kabo danguje, o jūros dugne yra eilinis Lietuvos kaimas, pasaulis, kuriame diena baisi, o naktis atneša ramybę. Tai toks fantastiškas, ne biblinis pasaulio kūrinys, kuris gimsta 13 to paties pavadinimo ciklo paveikslų, kurie tapo vienu pagrindinių parodoje pristatomų Čiurlionio kūrinių.
Muzika ir tapyba dera garsiojoje Čiurlionio „Sonatoje“. Tai trijų ar keturių dalių ciklai. Žvelgiant į juos, niekada nepavargsta galvoti, kaip menininkui pavyko perteikti muzikinę elementų koreliaciją: audringą ir susijaudinusį Allegro, lėtą ir sklandžią Andantę, lengvą grubų Scherzo ir greitą šokį bei tuo pačiu iškilų Finalą.
O paveiksle „Fuga“muzikiniai dėsniai yra įmantriai susipynę ir, kaip dažnai būna su profesionalu, gyvas, netvarkingas ir dar beveik nerealus miškas paslaptingai atsako į apverstą, lengvą ir muzikaliai tvarkingą mišką danguje.
Čiurlionis sukūrė savo visiškai nepaprastą pasaulį, kuris jau 100 metų kelia džiaugsmą, nuostabą, susižavėjimą ir ginčus. Muziejus nuoširdžiai priims visus norinčius pasimėgauti šiuo nepaprastu menu.
Aprašymas pridėtas:
L. Krol 2018-08-04
M. K. Čiurlionis man labai brangus. ir tavo muziejus gražus, bet jame patyriau dar vieną šoką - Elzbietos Daugvilenės darbus. Deja. nieko. išskyrus menotyrininkės E. Zemaitytės nedidelį straipsnį „Skulptūra iš beržo žievės“su istorija apie šį nuostabų menininką.
Rodyti visą tekstą M. K. Čiurlionis man labai brangus. ir tavo muziejus gražus, bet jame patyriau dar vieną šoką - Elzbietos Daugvilenės darbus. Deja. nieko. išskyrus menotyrininkės E. Zemaitytės nedidelį straipsnį „Skulptūra iš beržo žievės“su istorija apie šį nuostabų menininką. nepavyko rasti.. Pagarbiai L. Krol Saratovas
Slėpti tekstą
