Atrakcijos aprašymas
Rašytojo Antano Venclovos bute, kuriame jis gyveno nuo 1945 iki 1971 m., Atsidarė Venclovų šeimos namas-muziejus. Antanas Venclovy (1906-1971)-lietuvių rašytojas ir visuomenės veikėjas, taip pat Lietuvos TSR liaudies rašytojas. Jo sūnus Tomas Venclova taip pat užaugo šiame name, esančiame Pamenkalne gatvės 34, kurį aplankė daug išsilavinusių Lietuvos žmonių. Lietuvių poeto Antano sūnus taip pat tapo poetu, be to, jis buvo vertėjas, literatūros kritikas, eseistas.
Muziejaus fondas įkurtas 1973 m., Įkūrus Vilniaus rašytojų muziejų. Daugiausia eksponatų muziejui padovanojo Antano žmona Eliza Vencloveni, su kuria muziejus iki šiol bendradarbiauja.
1990 m. Vilniaus miesto kultūros departamento įsakymu A. Venclovos memorialinis muziejus tapo nepriklausomas. Kultūros ministro įsakymu iš Vilniaus rašytojų muziejaus buvo konfiskuoti visi A. Venclovos muziejaus objektai ir eksponatai. Iki 1991 m. A. Venclovos memorialinis muziejus buvo paverstas Venclovos memorialine įstaiga, kuri buvo įsikūrusi Vilniaus kultūros namuose, uždaryta jau 1996 metais - nuo to momento muziejus rado savo vietą Vilniaus etninės veiklos centre.
2004 m. Muziejus gavo pavadinimą: „Venclovų šeimos namas-muziejus“. 2005 m. Birželio mėn. Vilniaus savivaldybės taryba nusprendė atskirti namą-muziejų nuo Vilniaus etninės veiklos centro ir kartu su kai kuriais kitų žinomų žmonių memorialiniais butais tapo viena visuma-Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.
Šiuo metu namo-muziejaus kolekcijoje yra apie 8 tūkstančius eksponatų. Kolekcijoje yra: Thomaso Venclovos fondas, Anato Venclovos fondas ir Rachkauskų šeimos fondas, kurio kolekcija pradėta kaupti visai neseniai.
Nuo 1996 m. Veikia muziejaus ekspozicija, kurioje yra autentiškai įrengta Antano Venclovos studija. Jame yra visi rašytojo baldai, taip pat dauguma asmeninių daiktų ir meno objektų, egzistavusių rašytojo gyvenimo metu. Ekspozicija „A. Venclovos studija“atspindi kasdienę Lietuvos inteligentijos gyvenimo pusę XX amžiaus 40–50-aisiais Vilniaus mieste.
Suaugęs rašytojo, poeto ir visuomenės veikėjo gyvenimas vyko sovietų okupacijos metais, kuriam buvo būdinga drama ir daugybė prieštaravimų. Vadovaujant sovietinei Lietuvos vyriausybei, Venclove'as buvo švietimo ministras ir užėmė svarbias Rašytojų sąjungos pirmininko pareigas bei kitas ne mažiau reikšmingas pareigas.
1940 m. Skyrė pinigų Trakų pilies rekonstrukcijai, o vėliau dalyvavo organizuojant Gyvybės muziejaus įkūrimą, rūpinosi muziejaus įkūrimu Nyuronyje, kur yra rašytojo J. Biliūno gimtinė, ir išsaugojo T. Manno svetainė Nidoje. Be to, jis daug prisidėjo prie visuomenės nuomonės apie kompozitorių ir dailininką M. K. Čiurlionis, suteikdamas jam deramą vietą Lietuvos kultūros istorijoje.
Antanas Venclove dalyvavo kuriant knygų seriją, ypač svarbią Lietuvos žmonių kultūriniam turtui ir paveldui išsaugoti - „Lietuvos liaudies menas“ir „Literatūrinė biblioteka“, labai stengėsi užtikrinti, kad šios knygos būtų išleistos. Venclove artimai bendravo su rašytoja A. Venuolise ir V. Mikolaičiu-Putinu, skulptoriumi J. Mikėnu ir dailininku S. Krasausku. Jo garsųjį butą aplankė daugybė tų pačių garsių žmonių kaip jis pats, kurie buvo rusų, estų, ukrainiečių, vokiečių, kinų, lenkų kultūros veikėjai.
Venclove šeimos namų kultūrinė atmosfera buvo išsaugota ne tik dėl išskirtinio tėvo ir jo veiklos, bet ir dėl jo žmonos Elizos Venlovenos, jos sesers, dailininkės Maria Tsvirkenės ir jos tėvo, Kauno ir tuometinio Vilniaus filologijos profesorių. Universitetas.
Šeimos apšvietimui reikšmingą vaidmenį atliko ir daugiaspalvis, vertėjas, senovės kalbų žinovas Merkelis Rachkauskas; tėvo brolis-vertėjas ir rašytojas Karolis Vairas-Rachkauchkas, buvęs prieškario Lietuvos diplomatas.
Šiandien muziejus siekia pritraukti jaunąją kartą. Muziejuje yra daug Thomaso Venclovos knygų, sukaupta anksčiau nežinoma archyvinė medžiaga. Muziejaus vadovai siekia rasti daugiau informacijos apie Venclovos artimuosius, pavyzdžiui, M. Tsvirkeną, M. Rachkauską, taip pat apie T. Venclovos literatūrinę ir politinę veiklą. Muziejus bendradarbiauja su Lietuvių literatūros institutu ir Lietuvos vidurinėmis bei aukštosiomis mokyklomis.
