Atrakcijos aprašymas
Knoso rūmų griuvėsiai yra 5 km į rytus nuo Herakliono. Pirmieji rūmai buvo pastatyti apie 1900 m. Po 200 metų jis buvo sunaikintas žemės drebėjimo ir vėl buvo atstatytas, tapo didingesnis ir prabangesnis. XV amžiuje. Kr. rūmus galutinai sunaikino dar vienas žemės drebėjimas ir gaisras. Rūmai buvo ne tik karališkoji rezidencija, bet ir religinis bei administracinis centras.
1878 m. Prekybininkas, archeologas mėgėjas iš Herakliono Minosas Kalokerinosas pradėjo kasinėti vieną iš sandėlių. Dėl to buvo rasti didžiuliai Knoso rūmų griuvėsiai.
Rūmai yra pastatų kompleksas, susibūręs aplink didelį kiemą. Jie yra skirtinguose lygiuose, sujungti laiptais ir koridoriais, kai kurie iš jų yra giliai po žeme. Koridoriai veda į aklavietę, perėjimai tarp aukštų atliekami pačiose netikėčiausiose vietose, kambarių išplanavimas nepaiso sveiko proto. Rūmai nėra monolitinė struktūra; jų centre yra gana platus kiemas.
Rūmų grindys remiasi ant kolonų ir yra sujungtos laiptais. Istorikai teigia, kad gyvenimas šiuose rūmuose buvo nuostabiausias ir įvairiausias. Tai patvirtina daugybė išlikusių fragmentų ir šukių, rastų tarp Knoso griuvėsių. Šimtai salių ir kambarių buvo skirti iškilmingiems priėmimams, jie buvo karaliaus ir karalienės, garbingųjų ir teismo damų, tarnų ir vergų patalpos. Čia taip pat buvo įsikūrusios erdvios caro amatininkų dirbtuvės. Rūmuose buvo rastos didžiulės sandėliavimo patalpos, iki 550 žmonių talpinantis teatras, ritualinių bulių kovų pasirodymų vietos, gerai apgalvota nuotekų ir vandens tiekimo sistema ir net pirmieji praplaunami tualetai istorijoje. Seniausias kelias Europoje, kuriuo važiavo tik pėstieji, prasidėjo nuo rūmų.
Knoso rūmų sosto kambaryje ant sienų pavaizduoti grifai - mitinės būtybės su liūto kūnu, erelio sparnais ir galva. Legendos apie siaubingą jautį kilo, matyt, neatsitiktinai. Knoso rūmų sienos yra padengtos daugybe gerai išsaugotų freskų. Ant jų, taip pat ant akmeninių ir auksinių indų, nuolat randami jaučio atvaizdai: kartais taikiai besiganantys, kartais įsiutę, skrendantys šuoliais. Šventojo jaučio kultas buvo paplitęs saloje, tačiau vis dar nėra aišku, kokia religija ten buvo.
Tarp piešinių daugelyje rūmų kambarių dažnai aptinkami dvipusio kirvio vaizdai. Tai simbolinis ženklas, susijęs su Kretos gyventojų religiniu kultu. Dvigubas kirvis su tašku graikiškai vadinamas „labrys“. Mokslininkai teigia, kad būtent iš čia kilo žodis „labirintas“, kuris buvo vadinamas „dvigubo kirvio namais“- karaliaus Mino rūmais.
