Atrakcijos aprašymas
Atėnų širdyje, į šiaurės vakarus nuo Akropolio, yra Senovės agoros griuvėsiai. Senovės Graikijos laikotarpiu (maždaug nuo VI a. Pr. Kr. Pradžios) tai buvo politinis, finansinis, administracinis, kultūrinis ir religinis senovės miesto centras, pagal svarbą nusileidžiantis tik Akropoliui. Čia buvo įvykdytas teisingumas, sudaryti prekybos sandoriai, surengtos sporto ir teatro varžybos. Verta paminėti, kad būtent per Senovės Agorą vedė garsusis Panathenae kelias, vedantis į Akropolį, kuriuo iškilmingos procesijos žygiavo per vadinamąją Panathineas (religinės ir politinės šventės miesto globėjos, deivės Atėnės garbei)). Šiandien Senovės agora yra viena įdomiausių ir populiariausių sostinės įžymybių, taip pat svarbi archeologinė ir istorinė vieta.
Pirmuosius senovės agoros kasinėjimus XIX amžiaus antroje pusėje atliko Graikijos archeologijos draugija ir Vokietijos archeologijos institutas. Sistemingą darbą pradėjo XX amžiuje Amerikos klasikinių studijų mokykla Atėnuose. Kasinėjimų rezultatai buvo tokie įspūdingi, kad valstybės lygmeniu jie nusprendė nugriauti daugybę modernių pastatų, kad vis tiek galėtų nustatyti Senovės agoros ribas.
Didžiulis archeologų atliktas darbas leido nustatyti daugelio skirtingų viešųjų ir administracinių bei religinių statinių vietą - Hefaisto, Apolono ir Afroditės šventyklas, Dzeuso statusą, caro statusą, vadinamas Tholosu (Senovės Atėnų vyriausybės buveine), kalykla, Dvylikos dievų altoriumi, Metroonu, Odeonu iš Agripos ir kt.
Šiandien rytiniame agoros pakraštyje stovi įspūdingas Attala stendas, originalios struktūros (II a. Pr. Kr.) Rekonstrukcija, pastatyta XX a. Viduryje. Galerija yra ne tik tam tikros architektūros objektas, bet ir yra Agoros muziejus. Muziejaus ekspozicijoje pristatomi unikalūs senoviniai artefaktai, aptikti kasinėjant agorą ir jos apylinkes ir puikiai iliustruojantys senovės miesto istoriją. Ankstyviausi eksponatai datuojami IV tūkstantmečiu prieš Kristų.
