Atrakcijos aprašymas
Švyturys Klaipėdoje atsirado tik XVIII amžiaus pabaigoje, priešingai nei upės uostas, kurį Livonijos ordino riteriai kartu su pačiu miestu įkūrė 1252 m. Pirmasis švyturys pagal inžinieriaus Johano Lilenthalio planus buvo baigtas statyti 1796 m., O tai suteikia teisę jį pavadinti vienu seniausių švyturių Baltijos jūroje. Tačiau švyturys, pastatytas ant smėlio nerijos vaizdingoje šiaurinėje įlankoje, pasirodė esąs 9 metrais žemesnis nei planavo architektas, 25 metrai. Kadangi trūko pinigų švyturiui, statybininkai turėjo pastatyti tik 16 metrų bokštą.
Šviesos optinis įtaisas buvo pagamintas iš šešių dalių bronzinių atšvaitų, atspindinčių alyvos lempų blizgesį. Švyturys švietė tik 4 km atstumu (apie dvi jūrmylės), o paskui giedru oru, ko, savaime suprantama, nepakako miesto reikmėms. Ir 1819 m. Buvo nuspręsta pastatyti švyturį, nes esama forma iš to nebuvo jokios naudos. Rekonstrukcijos metu visa šviesos optinė įranga tuo metu taip pat buvo visiškai pakeista moderniausiais prietaisais. Dabar švyturio šviesą buvo galima pamatyti 30 km atstumu, tai yra apie 16 jūrmylių. Be to, švyturyje buvo ir kitų optinių signalų variantų. Pavyzdžiui, virš švyturio pakabinta raudona vėliava reiškė pavojų. O pro šalį plaukiantys laivai žinojo, kad būti uoste nepageidautina ir nesaugu. O geltona vėliava, atvirkščiai, bylojo apie visišką saugumą, o laivas galėjo laisvai įplaukti į uostą. Nuo 1937 metų radijo signalai siunčiami iš Klaipėdos švyturio.
Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios švyturys buvo labai populiarus tarp turistų. Ir tai taip pat buvo mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta, suteikusi jam visas teises vadintis miesto simboliu. Tuo metu Klaipėdos švyturys buvo vadinamas „raudonu“, nes buvo nudažytas kintančiais raudonais ir baltais kvadratais. Šiandien švyturys yra padengtas juodai baltomis juostelėmis. Ant bokšto buvo įrengta speciali apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria nuostabi miesto ir jūros panorama.
Antrojo pasaulinio karo metais Klaipėdos miestas beveik neteko savo simbolio. Pačioje karo pabaigoje besitraukianti vokiečių kariuomenė švyturį susprogdino. Pasibaigus karo veiksmams, jis buvo atstatytas, o po kelerių metų buvo patobulintas - visiškai atstatytas.
Šiais laikais nelabai kas primena seną seną švyturį. Ir vienas iš išlikusių priminimų yra keturių metrų aukščio vidinė pastato dalis, aplink kurią išaugo naujas švyturys. Šiais laikais Klaipėdos švyturys yra iškeltas ant specializuoto atraminio gelžbetoninio bokšto, kurio aukštis virš 44 metrų. Ir iš tokio įspūdingo pjedestalo švyturys gali siųsti ne tik šviesos signalus. Švyturio viduje yra moderni moderni palydovinės navigacijos sistema, turinti didžiulę naudą visam regionui. Deja, švyturys uždarytas turistiniams ir turistiniams vizitams. Ne mažiau įdomu yra tai, kad kiekvienas gali mėgautis švyturio vaizdu iš išorės. Nesvarbu, ar po pietų, ar vakare, švyturys yra vienodai patraukliai gražus ir lėtai laukia naujų svečių.
Sandūroje, be Klaipėdos švyturio, buvo pastatytas dar vienas švyturys, kuris neišliko iki šių dienų. Pastatytas 1884 m., Beveik pačiame šiaurinio molo gale, nedidelis švyturys apšvietė šaltą tamsą raudona šviesa. Jis nuolat buvo dažomas balta spalva, todėl miestiečiai jį vadino baltu ar mažu švyturiu. Pagerbdami šiaurinio ir mažo tolimo švyturio atminimą, jie pradėjo spausdinti jį ant 200 litų banknotų.
