Atrakcijos aprašymas
Saint Maynard sala yra nedidelė sala, esanti Ikskilės miesto teritorijoje. Ikskilės miestas yra vakarinėje Ogres regiono dalyje, apie 30 km nuo Rygos.
1966–1974 m., Pastačius Rygos hidroelektrinę, gimė Šv. Meinardo sala. Anksčiau ši žemė buvo Dauguvos pakrantėje.
Nepaisant to, kad sala yra gana maža ir praktiškai dirbtinė, ji turi didelę istorinę reikšmę. Ant jo yra pačios pirmosios krikščionių bažnyčios griuvėsiai, 1184 m. Pastatyti pirmojo pamokslininko ir Latvijos vyskupo Meinardo. Būtent Ikšilės krašte Augustinų ordino Zeberio vienuolyno kanauninkas Meinhardas (latvių kalba jo vardas pradėtas tarti kaip Maynard) įkūrė pirmąją krikščioniškąją misiją. Manoma, kad Maynardo dėka Latvija tapo krikščioniška.
Bažnyčia buvo pirmasis religinis pastatas iš akmens (dolomito) Latvijoje. Be to, statyboje buvo naudojamos raudonos plytos. Šventyklos skliautai buvo padengti tinku, o dabar likusios sienų dalys yra padengtos cementu, kad apsaugotų nuo išorinių aplinkos sąlygų. Visiškas bažnyčios atnaujinimas ir rekonstrukcija buvo atlikta 1879-1881 m. 1916 m. Šventykla buvo sunaikinta artilerijos ugnimi. Labiausiai tikėtina, kad jį sunaikino vokiečiai, bijodami, kad iš jo varpinės būtų galima organizuoti latvių šaulių ugnies stebėjimą ir reguliavimą. Išlikusi bažnyčios dalis buvo viena iš 2 salių. Antroji salė buvo visiškai sunaikinta.
1974 m., Pastačius Rygos hidroelektrinę, paviršiuje liko tik viršutinė šventyklos sienų dalis. Bažnyčios griuvėsiuose sumontuotas metalinis stogas. Netoli šventyklos pirmosios mūrinės pilies griuvėsius, sukurtus ginti misiją ir pakrikštytus lyvius nuo pagonių reidų, paslėpė Rygos rezervuaras. Taigi salos pamatas buvo piliakalnis, kuris buvo sukurtas statant pilį.
Šv. Meinardo sala yra garsi vieta tarp piligrimų iš Latvijos ir kitų šalių. Maynardo diena minima rugpjūčio 14 d. Šventojo garbei pirmąjį sekmadienį po rugpjūčio 15 dienos saloje vyksta iškilminga ceremonija. Į šventę susirenka daug žmonių ne tik iš Latvijos, bet ir iš kaimyninių šalių.
Rugpjūčio mėnesį vanduo rezervuare nusileidžia savaitei, todėl piligrimai į salą gali patekti pėsčiomis buvusiu keliu (jį užtvindė rezervuaras), išilgai kurio buvo išsaugoti kadaise buvusios alėjos kelmai. Likusius metus į salą plaukioja valtys.
Ant kranto netoli Šv. Taip pat čia pagal dailininko E. Samovičiaus sumanymą buvo sumontuotas dešimties metrų metalinis kryžius, o pagal skulptoriaus J. Karolvo idėją - akmeninis altorius. Suteikiama galimybė organizuoti vestuvių sakramentą, krikštą.