Atrakcijos aprašymas
Napoleono Bonaparto kapas yra po paauksuotu Invalidų namų Šv. Liudviko katedros kupolu.
Kaip žinote, Napoleonas mirė Šv. Helena 1821 m. Gegužės 5 d. 1840 metais karalius Louisas-Philippe'as gavo britų sutikimą grąžinti tremtinio pelenus į Prancūziją. Tų pačių metų gruodžio 14 d. Karinė fregata „La Belle-Poole“pristatė karstą į Prancūziją. Kitą dieną imperatoriaus kūnas su didele žmonių minia buvo iškilmingai perkeltas į Invalidų namus, nacionalinį karinių lyderių nekropolį.
Napoleono karstas laikinai buvo įrengtas Šv. Jeronimo koplyčioje, kol bus baigtas statyti nuolatinis kapas. Nuolatinio kapo sukūrimas užtruko 20 metų - projekto autorius architektas Louisas Visconti negyveno, kad būtų baigtas. Tačiau struktūra pasirodė nepaprastai didinga.
Didžiulis sarkofagas, kurio matmenys buvo 4 x 2 x 4,5 metro, o svoris 35 tonos, buvo išraižytas iš Karelijos porfiro, tvirto kaip deimantas-caras Nikolajus I specialiai paminklui Prancūzijos vyriausybei padovanojo dviejų šimtų tonų šio mineralo bloką. Jie sako, kad tuo pačiu metu jis juokavo, kad Rusijoje Napoleonui visada bus akmuo.
Sarkofago viduje yra penki karstai, pakaitomis įkišti vienas į kitą, laikant imperatoriaus kūną: alavas, raudonmedis, du cinko ir juodmedžio. Kapas buvo sumontuotas ant pjedestalo, pagaminto iš žalsvo granito. Aplink yra dvylika sparnuotų pergalių, iškirptų Jean-Jacques Pradier iš specialiai atrinktų Carrara marmuro luitų. Ant akmens grindų galite pamatyti miestų, šalia kurių Napoleonas iškovojo pergales, pavadinimus, įskaitant Maskvą.
1861 m. Balandžio 2 d. Napoleono kūnas amžinai buvo aptvertas sarkofagu - sargybos vado uniforma, prie garsiosios nuskeltos skrybėlės. Įėjimą į kapą saugo du didžiuliai bronziniai sargai, laikantys imperatoriškąją karūną, skeptrą ir rutulį.
Invalidų namuose taip pat yra neįvardytas antkapis, po kuriuo imperatorius gulėjo Šv. Elenos saloje. Akmuo matomas iš galerijos, vedančios į Garbės teismą, iš keturių pusių apsuptų Invalidų namų pastatų.
