Atrakcijos aprašymas
Vilniuje vienas seniausių gotikinių pastatų yra Šv. Tai viena iš išlikusių katalikų bažnyčių, kuri yra istorijos ir architektūros paminklas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia Šv. Nikolajus buvo lietuvių religinio gyvenimo centras.
Bažnyčia įkurta valdant kunigaikščiui Gediminui - iki katalikybės priėmimo Lietuvoje. Jis buvo pastatytas užsienio pirkliams ir amatininkams.
Mūrinė bažnyčia buvo pastatyta per penkerius metus, pradedant 1382 m. Ir pirmasis dokumentinis paminėjimas apie šį sakralinį pastatą datuojamas 1387-1397 metais. Kaip ir daugelis šventyklų, bažnyčia buvo daug kartų rekonstruota ir restauruota. Istorikai tvirtina, kad išliko dokumentinis aktas apie bažnyčios pašventinimą 1514 m.
Po 1749 m. Gaisro šventyklos architektūra buvo pakeista rokoko stiliumi. Invazijos į Napoleoną metu šventykla, kaip ir daugelis kitų pastatų, buvo smarkiai apgadinta Prancūzijos kariuomenės karių. XIX amžiaus pirmoje pusėje prie šventyklos buvo pridėta varpinė, turinti klasicizmo bruožų, taip pat pastatyta akmeninė tvora. 1972 m. Pagal architekto Jono Zibolio projektą šventykla vėl buvo restauruota.
Beveik kvadratinė, mažo dydžio šventykla su masyviomis sienomis, pastatyta iš raudonų plytų, turi būdingų gotikos stiliaus bruožų, sėkmingai sujungtų su romaninio stiliaus elementais.
Šventykla yra trijų korių salės tipo su trumpu trikampiu atvartu ir įstrižais atramomis kampuose. Kuklų šventyklos portalą pagyvina dekoratyvios profiliuotų plytų eilės. Trikampį frontoną puošia trys skirtingo aukščio nišų grupės. Angių sienose išdėstytos nišos.
1957 metais kieme prie šventyklos buvo įrengta miesto globėjo Šventojo Kristoforo statula, pastatytas kunigas Christulas Chibiras, žuvęs bombarduojant Vilnių. Šventojo Kristupo statula su vaiku ant rankų ir tekstas ant pjedestalo buvo sukurtas skulptoriaus Antano Kmeliausko, prelato Cheloveko Kryvaičio prašymu.
Šventyklos interjeras savo elegancija ir grožiu labai skiriasi nuo kuklios išvaizdos. Keturi aštuonkampiai pilonai, pagaminti iš formos plytų, palaiko tinklinius skliautus. Kilio arka atskiria presbiteriją nuo navų.
Bažnyčioje yra trys altoriai. Pagrindinį altorių puošia Šventojo Kristupo, Šventosios Teresės, Šventosios Klaros ir Šventojo Juozapo statulos. Kūdikių figūros yra tarp stulpelių. Kairįjį altorių taip pat puošia Šv. Kazimiero ir Jurgio statulos bei Šv. Mikalojaus atvaizdas. Dešinįjį altorių puošia Liūdnosios Dievo Motinos bareljefas.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vitovo Didžiojo 500 -ųjų mirties metinių proga 1930 m. Vilniaus lietuvių pastangomis bažnyčioje pastatytas paminklas. Paminklą iš bronzos ir marmuro sukūrė Rafalas Jachimovičius. 1936 metais aplink paminklą buvo pastatyta tvora su dviem kardais.
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčioje buvo pastatyta memorialinė lenta bažnyčios rektoriui Christulaui Chibirasui, tarnavusiam bažnyčioje 1924–1942 m.
Šiais laikais šventykla veikia - pamaldos vyksta lietuvių kalba.
