Atrakcijos aprašymas
Stačiatikių Apreiškimo katedra yra centrinėje Kauno dalyje, netoli geležinkelio stoties. Klevai ir beržai, tuopos ir liepos supa katedros teritoriją ir lėtai juda į parko teritoriją. Parkas, kuriame yra Apreiškimo katedra ir netoliese - Prisikėlimo bažnyčia, anksčiau buvo nekropolis, kuriame daugelis krikščionių rado sau poilsio vietą.
Šventykla buvo pastatyta 1932 m. Po 3 metų ji buvo pašventinta. Šalia Prisikėlimo bažnyčios iškilusi katedra kažkodėl buvo pastatyta. Prisikėlimo bažnyčia su varpine buvo pastatyta 1862 m., Buvusiose karmelitų kapinėse, paaukojus parapijiečių. Iš pradžių parapija buvo nedidelė, tačiau po kurio laiko tikinčiųjų padaugėjo tiek, kad jie beveik netilpo šventyklos sienose. Pradžioje bažnyčioje egzistavo parapinė mokykla, rusų pradžios mokykla ir gimnazija, brolija ir sesuo.
1918 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, naujiems savininkams buvo atiduota daugiau nei tuzinas Kauno stačiatikių bažnyčių. Prisikėlimo bažnyčia vis tiek negalėjo sutalpinti visų. Todėl vyskupijos taryba nusprendė paprašyti vyriausybės grąžinti stačiatikių Šventojo Petro ir Povilo bažnyčią, esančią Laisves allee. Mažas šoninis šios katedros altorius buvo unijų valdžioje, katalikų pamaldos buvo atliekamos dideliame altoriuje. Ši katedra kadaise buvo garnizuota. Miesto valdžia katedros negrąžino, tačiau pasiūlė greta Prisikėlimo bažnyčios pastatyti bažnyčią, kuriai statyti skyrė lėšų, o baigus statybos darbus buvo visiškai grąžinta katedros pagrindinio altoriaus ikonostazė.
1932 metais pradėta statyti nauja bažnyčia. Skirtų lėšų nepakako naujos bažnyčios statybai, todėl stačiatikiai paaukojo, kiek galėjo, lėšų, o kai kurie parapijiečiai tiesiogiai dalyvavo katedros statyboje.
Naujosios Apreiškimo katedros kaimenės priežiūra buvo patikėta Mitredo arkivyskupui Eustathiusui Calisui, kuris čia nesavanaudiškai dirbo iki 1941 m. Antrasis kunigas buvo arkivyskupas Vasilijus Nedvetskis.
1923 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, metropolitui Eleuteriui (Bogojavlenskis) buvo pasiūlyta vadovauti daliai Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos, esančios nepriklausomos Lietuvos ribose. Vyskupo sostą Vladyka perkėlė iš Vilniaus į Kauną. Čia jis apsigyveno bažnyčios namuose. Tik 1939 m. Vladyka Eleutherius persikėlė į Šventosios Dvasios vienuolyną. Būtent jis rūpinosi bažnyčios statyba ir rūpinosi parapijos bažnytinio gyvenimo gerinimu. Nuostabus choras sukėlė didelį susidomėjimą Eleuteriu. Jis atėjo ir dalyvavo choriniame dainavime, nes mėgo giesmes ir turėjo gerą balsą. 1940 m. Metropolitas Sergijus buvo išsiųstas į Vladykos vietą, kuri taip pat parodė didelį susirūpinimą dėl Apreiškimo bažnyčios.
1962 m. Valstybės valdžios sprendimu Prisikėlimo bažnyčia buvo uždaryta, o Kaune liko veikti tik viena Apreiškimo katedra.
Apreiškimo katedra buvo pastatyta Vladimiro-Suzdalio stiliumi, su penkiais kupolais, padengtais paauksuotais kryžiais. Pastatas buvo pastatytas iš pilkų plytų. Vakarinį pastato fasadą puošia stulpinė veranda ir trys įėjimai į šventyklą. Vidinius katedros skliautus palaiko keturios kolonos. Altoriaus dalyje yra du sostai: pagrindinis altorius, pašventintas Švenčiausiosios Mergelės Marijos paskelbimo garbei, ir dešinysis šoninis altorius, pašventintas Vilniaus Antano, Jono ir Eustatijaus šventųjų kankinių garbei.
Gerbiama katedros šventovė yra stebuklinga Surdega Dievo Motinos ikona. Į ją su maldomis kreipiasi ne tik stačiatikiai iš Lietuvos, bet ir tikintieji, atvykę iš užsienio. Nedaugelis žino, kad bažnyčioje yra piktograma su Polocko Šv. Eufrosynės relikvijomis.
