Atrakcijos aprašymas
Miltelių bokštas yra vienintelis Rygos gynybos sistemos fragmentas, išlikęs iki šių dienų. Pirmieji rašytiniai šio bokšto įrašai yra 1330 m. Specialiai Livonijos ordino magistrui Rygos tvirtovės sienoje buvo padaryta skylė su patrankos sviediniu, pro kurį jis pateko į užkariautą miestą. Ordino nariams užkariaujant Rygą, nuspręsta rekonstruoti ir sustiprinti miesto įtvirtinimų sistemą. Taigi, pagal vieną versiją, pasirodė garsusis bokštas. Tačiau yra ir kita teorija, teigianti, kad bokštas buvo pastatytas XIII amžiaus pabaigoje, tai yra iki ordino užkariavimo Rygoje.
Remiantis turimais archyviniais duomenimis, bokštas iš pradžių buvo pasagos formos ir tik XIV amžiaus viduryje įgijo dabartinę cilindro formą. Miesto įtvirtinimų sistemą sudarė 28 bokštai, kurie buvo atstatyti skirtingais istorijos laikotarpiais ir gavo skirtingus pavadinimus.
Vienu iš laikotarpių smėlio bokštas taip pat buvo atstatytas, jis buvo paverstas šešių aukštų pastatu ir tarp viršutinių aukštų buvo įrengta vadinamoji sandėliukas, skirtas priešo patrankų sviediniams gaudyti. Livonijos ordino sumanytojas buvo rekonstrukcijos įkvėpėjas. Tačiau jau 1621 m. Bokštas buvo sunaikintas dėl karo veiksmų Švedijos ir Lenkijos karo metu. Tačiau įtvirtinimo sistema buvo rekonstruota ir bokštas vėl atgijo. Yra versija, kad po šių karo veiksmų jis gavo dabartinį pavadinimą ir buvo pradėtas vadinti milteliais. Tačiau vėlgi tai tik teorija.
Pagal antrąją versiją, bokštas savo vardą gavo jau taikos laikais, kai buvo pritaikytas kaip sandėlis, kuriame buvo laikomas parakas. Tačiau ši versija neįtikina. Taip pat yra keletas prielaidų apie bokšto sienoje įterptus branduolius. Vienas iš jų sako, kad visi šie branduoliai yra daugelio Rusijos kariuomenės apgultų miesto aidai. Ir antroji teorija sako, kad šie branduoliai atsirado tik po XX amžiaus 30 -ojo dešimtmečio rekonstrukcijos. Pagal šią versiją restauratoriai šerdis specialiai užmūrijo bokšto sienose.
Rusijos imperijos metais bokštas pasirodė nereikalautas, o XIX amžiaus viduryje iškilo klausimas dėl visų įtvirtinimų panaikinimo, nes jie apribojo miestą ir nesuteikė jam teritorinio augimo galimybių. Ir jau 1856 m. Buvo priimtas miesto atstatymo planas, pagal kurį visi įtvirtinimai turėjo būti nugriauti. Tačiau šį kartą Miltelių bokštas buvo atleistas, tačiau jo paskirtis nerasta ir jis liko tuščias dar 30 metų.
Nuo 1892 m. Prasideda naujas bokšto istorijos ratas. Dabar ji priklauso studentams, kurie savo lėšomis ją atnaujino ir bokšte įrengė alaus salę bei kelias šokių sales. Baras garsėja tuo, kad jame pradėtos reikšti nacionalistinės idėjos. Pats bokšto pavadinimas gali būti siejamas su nacizmo formavimusi, nes skirtingais laikais jame pasirodė tokie idėjiniai rudųjų marškinių judėjimo įkvėpėjai kaip M. E. Sheibner-Richter ir Arno Schikedants. Bokštas savo naują funkciją atliko iki 1916 m. Tik prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui studentai buvo priversti palikti savo namus.
Bokšte atidaromas latvių šaulių muziejus, o paskui jį pakeičia Karo muziejus. 1938 metais Miltelių bokštas buvo dar kartą restauruotas ir pagaliau įgavo savo šiuolaikinę išvaizdą. Tačiau susiformavus SSRS režimui, bokšte vėl įvyko pokyčių, jame buvo atidaryta Nahimovo jūrų mokykla. O 1957 metais bokšte vėl buvo atidarytas muziejus - šį kartą Spalio revoliucijos muziejus. 1991 metais pasikeičia valdžia, o bokšte vėl veikia Karo muziejus. Šis muziejus veikia ir šiandien, jo ekspozicijoje gausu įvairių eksponatų, pasakojančių apie šalies istoriją.
