Šio pajūrio miesto, įsikūrusio pietinėje Krymo pusiasalio pakrantėje, pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos, išvertus gana juokingai - „juodraštis“. Kita vertus, ši miesto vieta sukelia nuolatinius vėjus.
Aluštos istorija prasidėjo VI amžiuje nuo Alustono tvirtovės. Tvirtovė atsirado imperatoriaus Justiniano I dėka. Vėliau tvirtovės pavadinimas buvo pakeistas ir skambėjo kaip „Alusta“, artimas šiuolaikiniam vietovardžiui.
Galios keitimas
Viduramžiais tvirtovė matė daug valdovų, sąžiningai vykdančių savo misiją kaip tvirtovė pietinėje Krymo pakrantėje. Per visus viduramžius kas nepasirodė mieste - genujiečiai, turkai, osmanai, rusai. Pastarojo valdymo metais Alušta sunyko, virto nedideliu kaimu, kuriame daugiausia gyveno žvejai ir jų šeimos. Tačiau būtent šioje vietoje Turkijos armijos kariai nusileido Rusijos imperijos ir Turkijos akistatos kulminacijoje.
Kartu su Rusija
Krymo prijungimas prie tuomet stiprios Rusijos imperijos atvėrė naują puslapį. Alušta keičia savo statusą - tampa volostiniu centru, pirmiausia Simferopolyje, paskui Jaltos rajonuose. XIX amžiaus pabaiga atvėrė naujas miestelio kaip kurorto plėtros perspektyvas.
Populiarumas augo prieš mūsų akis, 1902 metais Alušta pagaliau įgijo ilgai lauktą miesto statusą. Dabar vyksta aktyvios statybos ne tik centre, bet ir apylinkėse, kuriasi kurorto priemiestis. Įdomu tai, kad jis kelis kartus keičia pavadinimą iš profesoriaus kampo į darbo kampą (1920 m.) Ir atvirkščiai.
Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių kariuomenė užėmė Aluštą, kuri padarė nepataisomą žalą miestui, buvo sunaikinti istoriniai paminklai, vykdomos baudžiamosios operacijos, mirties bausmės ir užgrobimas darbui Vokietijoje. Tada miestas patyrė dar vieną baisų įvykį - priverstinį Krymo totorių deportavimą 1944 m. Stalino įsakymu.
6 -ajame dešimtmetyje prasidėjo miesto atkūrimas, sanatorijų ir pensionų statyba. Be to, Alušta tampa mėgstama sostinės kino kūrėjų vieta - būtent čia filmuojama daug garsių to meto filmų.
