Baltijos šalys dėl savo artumo prie jūros ir vidutinio klimato visada pritraukė milijonus turistų. Lietuvos sostinė Vilnius savo viduramžių ir rafinuota baroko architektūra gali užburti bet ką. Senamiestis yra ypač gražus su įtvirtinimų liekanomis ir meniškomis gotikinėmis šventyklomis. Taigi ką pamatyti Vilniuje?
Pagrindinis Vilniaus traukos objektas yra senamiestis - seniausia gyvenvietės dalis, kurioje išlikusios siauros viduramžių gatvės. Čia stūkso Pilies kalnas, ant kurio kyla galingas Gedimino bokštas, vienintelė nesugriauta tvirtovės sienos dalis. Kalno papėdėje yra miesto katedra. Vilniuje yra daug maldos vietų, nes priešrevoliuciniais metais ji buvo laikoma savotiška Šiaurės Jeruzalė. Būtinai turėtumėte aplankyti gotikinę Šv. Onos bažnyčią ir užkopti į stebuklingą Ostrobramsko Mergelės Marijos atvaizdą koplyčioje prie Aušros vartų.
TOP 10 Vilniaus lankytinų vietų
Gedimino bokštas
Gedimino bokštas
Gedimino bokštas yra Pilies kalno viršuje. Anksčiau tai buvo įtvirtinimų dalis, juosusi Aukštutinę Vilenskio pilį, kurioje buvo įsikūrusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Gedimino bokštas yra vienintelė visiškai išlikusi šios pilies dalis. Dabar ji yra šalies simbolis.
Šiame galingame trijų aukštų raudonų plytų pastate yra nedidelis muziejus, kurio kolekcija labai įdomi. Čia rodomi dabar nebeveikiančių Vilniaus pilių modeliai, šarvai, ginklai ir archeologiniai radiniai. Verta užkopti į pačią Gedimino bokšto viršūnę, nes nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į senamiestį.
Katedra
Katedra
Stanislavo ir Vladislovo katedra išgyveno sunkią istoriją - pastatyta XIV amžiuje, ji buvo kelis kartus perstatyta ir išliko iki šių dienų neįprasta, bet labai įspūdinga forma, labiau panaši į senovinę šventyklą.
- Pagrindinis katedros fasadas suprojektuotas klasicizmo epochos stiliumi. Jis išsiskiria grakščiais portikais ir dorėninėmis kolonomis. Fasadą papildo dvi simetriškos koplytėlės, pritvirtintos prie šonų.
- Priešingoje bažnyčios dalyje yra senesnė XVII amžiaus koplyčia, skirta Lietuvos globėjui šventajam Kazemirui. Jis pagamintas baroko stiliumi ir vainikuotas kupolu. Viduje jis išsiskiria labai vešlia apdaila su granitu ir rožiniu marmuru.
- Architektūrinį ansamblį papildo ant viduramžių Žemutinės pilies pamatų pastatyta laisvai stovinti varpinė. Šis grakštus keturių aukštų pastatas išsaugo baroko ir klasicizmo laikotarpio elementus. Jį vainikuoja smaigalys su kryžiumi, o jo viduje yra daugiau nei tuzinas varpų, iš kurių seniausias buvo išlietas XVII amžiaus pabaigoje.
Aštrūs vartai arba Aušros vartai
Aštri brama
Aštrūs vartai laikomi vienu pagrindinių Vilniaus traukos objektų. Šie vadinamieji aštrieji vartai yra vienintelė išlikusi miesto sienos dalis. Be to, jų antrame aukšte yra koplyčia su stebuklingu Ostrobramskajos Mergelės Marijos atvaizdu, į kurią plūsta tūkstančiai piligrimų.
- XVI amžiaus pradžioje patys vartai buvo pastatyti gotikos stiliumi, tačiau netrukus virš jų arkos buvo pridėta renesanso stiliaus palėpė. Jį puošė ryškūs reljefai, vaizduojantys Lietuvos herbą su dviem mitiniais grifo liūtais šonuose.
- Koplyčia su stebuklingu Ostrobramskos Mergelės Marijos atvaizdu anksčiau buvo atskiras pastatas, dengta galerija su vartais sujungta tik XIX a. Ši maža bažnyčia pagaminta baroko stiliumi su neoklasicizmo elementais ir nudažyta švelniai mėlyna spalva.
- Mergelės Marijos Ostrobramsko ikona yra pagrindinė Lietuvos ir Baltarusijos krikščionių šventovė, ją gerbia ir katalikai, ir stačiatikiai. Šis vaizdas įdomus, nes Dievo Motina čia pristatoma be kūdikio Jėzaus, jos rankos nuolankiai sukryžiuotos ant krūtinės. Piktograma eksponuojama brangioje sidabro aplinkoje, o visa galerija yra papuošta brangiomis tikinčiųjų dovanomis, pateiktomis kaip padėkos ženklas už užtarimą.
Vilniaus paveikslų galerija
Vilniaus paveikslų galerija
Vilniaus dailės galerija įsikūrusi prabangiuose rūmuose, kurie anksčiau priklausė Chodkevičių grafams. Šis didžiulis pastatas turi vėlyvojo klasicizmo epochos bruožų. Verta atkreipti dėmesį į rūmų fasadą su vaizdu į kiemą - jį puošia grakščios žemos kolonos. Viduje išsaugotas autentiškas XVII – XVIII a. Interjeras, įskaitant baldus, dekoro elementus ir tinkas.
Kalbant apie pačią galeriją, yra lietuvių dailės šedevrų, datuojamų XVI a. Tarp atrinktų kūrinių išsiskiria garsaus lenkų poeto Adomo Mickevičiaus portretas, tapytas Valentino Vankovičiaus, Kanuto Rusetskio peizažai, nuostabūs Michalo Kulesha piešiniai ir daugybė kitų lietuvių menininkų bei skulptorių darbų.
Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčia
Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčia
Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčia pelnytai vadinama Lietuvos baroko perlu. Šventyklos išvaizda keista - kadangi ji buvo toli nuo Vilniaus centro, saugumo sumetimais ją supa galinga siena su koplyčių bokštais. Bažnyčios fasade yra grakščių kolonų ir balkonas su medine baliustrada, papuošta šventųjų statulomis. Ansamblį užbaigia du simetriški bokštai šonuose.
Bažnyčios interjeras yra nuostabus. Šiame erdviame pastate, kurio sienos nudažytos sniego baltumo spalva, vienu metu yra devyni altoriai. Ypač verta paminėti centrinę šventyklos navą, prabangiai dekoruotą įmantriais tinkavimo lipdiniais, skulptūromis ir reljefais. XIX amžiuje bažnyčioje atsirado rokoko epochos stiliaus paauksuota sakykla. Tačiau labiausiai neįprastas dekoro elementas yra mirties alegorija, esanti prie įėjimo į šventyklą ir vaizduojanti skeletą su dalgiu, vainikuotu karūna. Taip pat verta atkreipti dėmesį į grakščią laivo formos liustra.
Onos bažnyčia
Onos bažnyčia
Onos bažnyčia, kaip ir Gedimino bokštas, pastatyta iš ryškiai raudonų plytų. Manoma, kad jos architektas buvo atsakingas už kitų garsių Rytų Europoje paminklų - Prahos katedros ir Vavelio rūmų Krokuvoje - statybą. Įspūdingiausias yra pagrindinis bažnyčios fasadas, kuris yra šiaurinės vėlyvosios gotikos šedevras. Jame išsiskiria trys ažūriniai bokštai, sujungti grakščiais karnizais ir papuošti įmantriomis arkomis bei įlankos langais. Architektūrinį ansamblį užbaigia neogotikinė varpinė. Šventyklos vidaus apdaila yra griežtesnė, interjeras daugiausia pagamintas baroko stiliumi.
Bernardinų sodas
Bernardinų sodas
Bernardinų sodas prasideda už Gedimino bokšto. Ši žalia zona yra labai populiari tarp turistų ir vietinių gyventojų. Įdomu tai, kad anksčiau čia buvo šventa pagonių ąžuolynas. Dabar šiame parke yra botanikos sodas ir farmacijos sodas, kuris anksčiau priklausė bernardinų vienuolynui. Čia auga vaistiniai augalai, vijokliniai krūmai ir net arbata. Parke yra daug fontanų, o vakarais dažnai vyksta šviesos šou su muzika. Vaikams įrengtos kelios žaidimų aikštelės. Bernardinų sode taip pat vyksta nuostabus Ostapo Benderio šachmatų čempionatas.
Uzupis
Uzupis
Užupio rajonas laikomas Vilniaus Monmartru - čia sutelktas visas bohemiškas miesto gyvenimas. Uzupyje gausu salonų, dirbtuvių ir keistų kavinių. Be to, „alternatyvūs“Uzupio menininkai juokaudami net paskelbė šio krašto nepriklausomybę. Kvartalo simbolis - bronzinė trimituojančio angelo statula, esanti centrinėje aikštėje.
Užupis iš dalies yra senamiesčio teritorijoje, todėl galite pamatyti daugybę elegantiškų bažnyčių ir buvusių rūmų, kurių sienas dažnai puošia šiuolaikiniai paveikslai ar nuotraukos. Ansamblį papildo vaizdinga šios vietos gamta - viena vertus, Uzupį supa stačios kalvos, o iš kitos - upė.
Literatūros muziejus A. S. Puškinas
Literatūros muziejus A. S. Puškinas
Kiek atokiau nuo Vilniaus centro yra jaukus Markutier dvaras, kuriame pačioje XIX amžiaus pabaigoje kartu su žmona persikėlė jauniausias Aleksandro Sergejevičiaus Puškino sūnus Grigorijus. Ketvirtajame dešimtmetyje čia buvo atidarytas muziejus, skirtas didžiojo rusų poeto kūrybai ir jo įtakai lietuvių literatūros, teatro ir kultūros formavimuisi.
Be daugybės Puškino kūrinių vertimų į lietuvių kalbą, yra XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios buities daiktų ir unikalių dokumentų bei rankraščių, kurie priklausė pačiam poetui ir jo palikuonims. Verta atkreipti dėmesį į sumanius poetės sūnaus žmonos Varvaros Puškinos piešinius. Dvaro vidaus apdaila buvo išsaugota originalia forma, kuri ypač domina senovės mėgėjus. Šalia pagrindinio dvaro namo yra nedidelė koplyčia ir mažos kapinės.
Trys kryžiai
Trys kryžiai
Netoli Pilies kalno, kur kyla Gedimino bokštas, yra Lysaya arba Kreivas kalnas, kuris yra žinomas. Manoma, kad XIV amžiuje čia vietiniai pagonys ant kryžių nukryžiavo tris vienuolius pranciškonus. XVII amžiuje šioje vietoje buvo pastatyti trys kryžiai, skirti jų kankinystei paminėti. Jie išgyveno daugybę karų ir okupacijų.
1989 metais buvo pastatytas modernus paminklas, kuris taip pat skirtas represijų aukoms. Trys kryžiai pagaminti iš sniego baltumo gelžbetonio, todėl juos galima pamatyti net iš kitos miesto dalies. Įdomu, kad išlikusios ankstesnio paminklo detalės, susprogdintos XX amžiaus penktajame dešimtmetyje, yra įterptos į naujojo paminklo pamatą. Iš Trijų kryžių apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į Vilnių ir jį supantį parką.
