Atrakcijos aprašymas
Sankt Peterburgo valstybinis muzikinės komedijos teatras savo istoriją sieja su 1910 m. Gruodžio 18 d., Kai Italijos gatvėje buvo atidarytas rūmų teatras, kur operetės, kuriose dalyvavo žymūs to meto aktoriai, buvo rodomos labai sėkmingai. Pirmame aukšte buvo kabaretas ir restoranas.
Po 9 metų, 1920 m., Pastatas buvo atiduotas Valstybinio komiksų operos teatro trupei, kuriai vadovavo K. Mardzhanovas. Po metų rūsys buvo perstatytas į kabareto pavadinimą „Lame Joe“, kur po pasirodymų scenos žvaigždės kiekvieną vakarą vaidindavo komiškus pasirodymus.
1929 metais teatras turėjo naują kaimyną - „Muzikos salę“, kurios muzikinis vadovas buvo I. Dunaevskis, o choreografas - K. Goleizovskis. Muzikos salės scenoje koncertavo L. Utesovas, G. Bogdanova-Česnokova.
Leningrado valstybinis muzikinės komedijos teatras savo pirmąjį spektaklį visuomenei pristatė 1929 m. Rugsėjo 17 d. Žymiausias operetės meno darbuotojas, režisierius ir aktorius A. Feonas tapo meno vadovu.
30-ojo dešimtmečio viduryje į muzikinę komediją atėjo antroji trupės karta: V. Khristianova, A. Germanas, K. Astafieva, E. Michailovas, V. Svidersky, N. Boldyreva, A. Korolkevičius, L. Kolesnikova, L. Taganskaja, I. Kedrovas, A. Orlovas. Spektaklius pastatė E. Kaplanas, V. Solovjevas, P. Weisbrem. Tuo pat metu čia pradėtos statyti operetės šiuolaikinėmis temomis, kurių autoriai buvo I. Dunajevskis, B. Aleksandrovas, N. Strelnikovas.
1938 metais visos patalpos buvo suteiktos Leningrado muzikinės komedijos teatrui, kurio pirmoji premjera buvo D. Auberto komiškos operos „Juodasis domino“pastatymas.
Leningrado muzikinės komedijos teatras buvo vienintelis teatras, kuris nebuvo uždarytas miesto apgulties metu. Visos 900 dienų. Spektakliai buvo ruošiami per kuo trumpesnį laiką, aktoriai nekreipė dėmesio į alkį ir nuolatinį bombardavimą. Aktoriai duodavo 2 spektaklius per dieną.
1941 m. Teatro pastatas buvo smarkiai apgadintas, kai tiesioginis bombos smūgis visiškai sugriovė šalia esantį namą. Paskutinį kartą uždanga auditorijoje buvo pakelta gruodžio 24 d. Vėlesni spektakliai buvo surengti Aleksandrinskio teatro scenoje, kurios trupė buvo evakuota.
Gyvenimo kelyje muzikinio teatro aktoriai išėjo į frontą. Galinėje ir priekinėje linijose jie surengė per tūkstantį koncertų. Daug dėmesio buvo skirta šiuolaikinių pjesių kūrimo darbams. Apgultame mieste buvę rašytojai V. Višnevskaja, V. Azarovas, A. Kronas parašė libretą, o kompozitoriai V. Vitlinas, L. Kruzas ir N. Minkhas parašė muziką operetei patriotine tema. Jūra plačiai plinta “.
Per apgulties dienas nebuvo atšauktas nei vienas spektaklis, nei vienas aktorius nepasikeitė, nepaisant to, kad, be sceninės veiklos, visa trupė budėjo MPVO komandose, ligoninėse ir padėjo kad po bombardavimų ištrauktų žmones iš griuvėsių.
Blokados metu teatro darbuotojai neteko 64 žmonių. Teatro aktoriai vaidino užšalusioje salėje, apalpo iš bado užkulisiuose, bet buvo išparduoti. Leningradiečiai eilę bilietams užėmė nuo 5 valandos ryto. Spektaklius apgultame mieste pamatė per milijoną žiūrovų.
Pokario laikotarpiu teatro scenoje kartu su klasika buvo atliekamos O. Feltsmano, Y. Milyutino, V. Solovjevo-Sedojaus, I. Dunaevskio, A. Petrovo, E. Žarkovskio operetės.
Nuo 1972 iki 1988 m teatro kolektyvui vadovavo nusipelnęs RSFSR meno darbuotojas V. Vorobjovas. Jis padėjo teatrui rasti naują kūrybinę kryptį. Scenoje švytėjo operetės meistrai ir jaunieji menininkai: V. Krivonos, V. Kostetsky, E. Driatskaya, B. Smolkin, T. Vasilyeva, E. Tilicheev, V. Kosobutskaya, A. Semak, E. Polosina. Tuo metu buvo spektakliai, tapę klasika: Truffaldino, Vestuvės su generolu, Delo, Krechinskio vestuvės ir Ugnies paukštis.
Devintajame dešimtmetyje teatro pastatą labai reikėjo atnaujinti. Beveik 10 metų trupei teko koncertuoti skirtingose scenose, kultūros namuose. Bėgant metams teatras praktiškai prarado savo auditoriją. Tik 1995 metais atėjus A. Belinskiui kaip meno vadovas, renovacija vis dėlto buvo atlikta.
Dabar teatrui vadovauja generalinis direktorius J. Schwarzkopfas. Teatro trupė bando atgaivinti buvusią muzikinės komedijos šlovę.
