Atrakcijos aprašymas
XX amžiuje ne kartą Vilniaus mieste buvo bandoma sukurti žydų kultūros muziejų, tiksliau, jų buvo trys. Pirmą kartą įvyko 1913 m., Tačiau muziejus dirbo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Muziejaus gyvavimo metu buvo surinkta unikalių liaudies meno kūrinių, dokumentų ir periodinių leidinių, knygų kolekcija. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios muziejaus kolekcijoje buvo per 6 tūkstančiai knygų, tūkstančiai dokumentų, istorinių ir etnografinių kūrinių. Buvo sukurta daug periodinių leidinių daugiau nei 11 pasaulio kalbų, taip pat gausus tautosakos rinkinys. Muziejus galėtų pateikti daugiau nei tris tūkstančius kūrinių. Tačiau karo metu jis buvo beveik visiškai sunaikintas.
1944 m. Muziejų vėl atkūrė tie žmonės, kurie išgyveno karą. Antrojo muziejaus tikslas buvo atgaivinti žydų kultūrą ir išsaugoti žmonių atmintyje tūkstančius žuvusiųjų nuo fašizmo rankų, taip pat nušautus, sudegintus ir kankinamus koncentracijos stovyklose. 1949 m. Birželio 10 d. Muziejus vėl buvo uždarytas sovietų valdžios nurodymu, kuris įvedė antisemitizmo politiką. Visa muziejaus kolekcija buvo išplatinta tarp archyvų ir Lietuvos muziejų.
Tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo sovietinė respublika, buvo neįmanoma sukurti jokios institucijos, kuri galėtų užsiimti žydų kultūra ir religija. Po keturiasdešimties metų, 1989 m. Spalio 1 d., Trečiasis žydų kultūros muziejus pradėjo savo darbą, kuris vyksta iki šiol. Muziejaus vadovas buvo Švietimo ir kultūros ministerijos vadovas.
Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje, atidarytame jau 1989 m., Buvo žydų etninės kultūros aksesuarų kolekcija, nuotraukos, straipsniai, spausdinti ir ranka rašyti dokumentai, knygos ir meno kūriniai. Ne tik pagrindiniuose, bet ir pagalbiniuose fonduose yra po 5 tūkstančius eksponatų.
Turtingiausią muziejaus kolekcijų kolekciją galima suskirstyti į keturias dalis: kultūros paminklų, garsių politinių ir kultūrinių įvykių, iškilių žmonių paminklų, taip pat kasdienio gyvenimo paminklų nuotraukų kolekciją; kultūros objektų, kurie buvo naudojami įvairiose religinėse apeigose, kolekcija, nes jie turėjo istorinę reikšmę, seniausi eksponatai buvo pateikti XVIII a. rankraščių ir spausdintų leidinių (dienoraščių, laiškų ir dokumentų) rinkimas; grafikos, skulptūros, tapybos ir tekstilės kolekcija. Muziejuje yra menininkų kūrinių: Efrono, Mikhtomo, Lurie, Mane-Katzo, Bindlerio, Perkovo, Mergašilskio ir kitų žymių žmonių.
Sinagoga yra pagrindinis judaizmo organas, kultūrinis, politinis ir ekonominis žydų bendruomenės centras. Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi sinagogos - Kaune ir Vilniuje.
Elijas ben Saliamonas Zalmanas - Vilna Gaon (1720-1797) buvo labiausiai apsišvietusi Toros ir Talmudo mokinė XVII – XVIII a. Jo puikus intelektas ir aukštas dvasingumas suteikė jam didelį pranašumą aiškinant Talmudą ir Torą. Šiam tyrimui jis paskyrė visą savo gyvenimą. Dauguma jo kūrinių buvo parašyti rusų ir lietuvių kalbomis. Būtent šis žmogus sukūrė naujus Talmudo studijų metodus ir kritines pastabas. Jis padarė viską, kad grąžintų žydų įstatymus į racionalų, originalų pagrindą.
Elijas ben Saliamonas Zalmanas rado svarbiausių Babilono Talmudo metodų taikymą Jeruzalėje. Jis buvo pirmasis žydų mokslininkas, supratęs, kad dokumentų senėjimas visada lemia klaidas ir klaidingą to, kas parašyta, aiškinimą. Jei buvo atvejų, kai tekstas sukėlė per daug abejonių, jis ypač atsargiai lygino jį su originalu. Taip jis patikslino tai, kas parašyta sudėtingose ir neaiškiose ištraukose. Be to, Gaonas rimtai studijavo geografiją ir istoriją, matematiką, anatomiją ir astronomiją. Jis parašė apie 70 kūrinių įvairiausiomis temomis, paskelbtus po jo mirties.
Šiuo metu muziejuje yra keletas nuolatinių parodų, skirtų tragiškam žydų likimui dar prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.