Atrakcijos aprašymas
Švento Žengimo į dangų katedra yra Monchegorsko miesto pietryčiuose, netoli Poazuayvench kalno. Tolimais 1930 -aisiais čia buvo įsikūrusi Severonikelio gamyklos būstinė. 1992 m., Šventosios Trejybės šventės išvakarėse, buvo iškilmingai padėti 5 pašventinti akmenys: bažnyčios kampuose ir po sostu. O 1995 metais Monchegorsko miestas išgirdo 9 katedros varpų skambėjimą. Didžiausias varpas sveria 1200 kilogramų, o mažiausias - 45 kilogramus.
Kartu su varpų įrengimu dailininkai, statybininkai ir ikonų tapytojai dirbo prie katedros interjero: kūrė ikonostazę, piešė freskas. Sienos, grindys ir kolonos buvo padengtos dekoratyviniu akmeniu. Dėl kruopštaus uolų spalvos pasirinkimo akmeninis šventyklos interjeras tapo prašmatnus ir didingas. Laiptai, vedantys į pagrindinį įėjimą į bažnyčią, susiduria su juodu gabbro.
1997 m. Pradžioje Šventojo Žengimo į dangų katedroje pirmą kartą buvo surengtos dieviškosios pamaldos, o šventykla virto veikiančia. O 1997 metų liepos 7 dieną katedrą pašventino visos Rusijos patriarchas Aleksijus II, atvykęs į Monchegorską.
Švento Žengimo į dangų katedra yra sniego baltumo, auksinėmis galvomis, nukreipta į viršų. Jis atrodo kaip didvyris, kuris, atrodo, išlipo iš kalno, ir kaip veidrodyje išdidžiai žvelgia į vietinio Imandros ežero vandenis, dabar sklindančius per bangas su auksiniu kupolų spindesiu, dabar mirštantis skaidrus baltas siluetas tamsiame vandenyje. Dabartinis Mončegorskas, kurį organizatoriai suprato kaip „socialinį miestą“, nebeįsivaizduojamas be katedros.
Nuo 1996 m. Rektoriaus pareigas ėjo kunigas Jonas (Bayuras Ivanas Vasiljevičius). Gyvenimą mylintis, energingas, daugiavaikės šeimos (5 vaikai) galva, jis iš karto sužadino parapijiečių pagarbą ir meilę. Už didžiulį indėlį stiprinant pilietinę visuomenę ir atgaivinant moralines bei dvasines tradicijas tėvas Jonas buvo apdovanotas II laipsnio ordino „Už nuopelnus Tėvynei“medaliu.
Šiuo metu bažnyčioje vyksta vestuvės ir krikštynos. Daugelis žmonių, įskaitant regiono žmones, susirenka į didžiąsias bažnyčios šventes. Liturgiją tokiomis dienomis dažnai veda Murmansko ir Monchegorsko arkivyskupas Simonas.
Prieš 2007 m. Kazanės Dievo Motinos ikonos šventę arkivyskupas Simonas pašventino nedidelę bažnyčią, kurią parapijiečiai vadina šoniniu altoriumi. Jis buvo pastatytas kartu su pagrindine katedra, tačiau tuo metu pinigų vidaus apdailai nepakako. Ir tik po 10 metų šoninė koplyčia miestelėnų akivaizdoje pasirodė visa savo šlove: švytinti, jauki, „namiška“. Jis naudojamas mažoms paslaugoms. Koplyčia pavadinta šv. Bazilijaus, Maskvos palaimintojo, garbei. Tačiau vietos gyventojai žino, kieno iniciatyva ši šventovė atsirado mieste, ir nuo seno ją vadina Bazilijaus katedra. Šventojo Žengimo į dangų katedros statybos iniciatorius sunkiu dešimtajame dešimtmetyje buvo Severonikelio gamyklos direktorius Vasilijus Michailovičius Chudjakovas. Tais sunkiais laikais atlyginimai šalyje buvo atidėti, mieste niekas nebuvo pastatyta, bet bažnyčia buvo įkurta. Ir tai buvo padaryta siekiant sugrąžinti žmones į tikėjimą ir suteikti paramą gyvenime.
Nuo to laiko Mončegorsko katedra tapo dar gražesnė. Jo išvaizda pasikeitė. Jis buvo pagamintas iš raudonų plytų, o dabar yra baltas (padengtas dažais). Grindinio plokštės taip pat buvo klojamos ant šventyklos laiptų ir aplinkui esančio tako. Aplink katedrą ir autobusų stotelę buvo pastatyta tvora. Sekmadieninės mokyklos parapijiečiai ir mokiniai kūrė gėlynus, pasodino gėlių ir daug alyvinių, laukinių rožių ir juodųjų serbentų krūmų.
Bažnyčioje yra sekmadieninė mokykla. Jame mokosi vaikai ir suaugusieji. Absolventai turi galimybę stoti ne tik į valstybines aukštąsias mokyklas, bet ir į teologijos mokyklas bei akademiją.
