Atrakcijos aprašymas
Fiodoro Stratilato vienuolynas yra apie 1,5 km į šiaurės rytus nuo Balšos kaimo ir 10 km į šiaurės vakarus nuo Novi Iskar miesto. Jis yra Sofijos kalnų (Vakarų Balkanų dalis) pietinio šlaito viršuje.
Iki šiol nėra tiksliai nustatyta, kada buvo įkurtas vienuolynas, ir mažai žinoma apie jo ankstyvą istoriją. Mokslininkai menką informaciją apie vienuolyną semiasi iš vietinių legendų, pasakojančių, kad jis buvo pastatytas XII a. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, vienuolynas atsirado XIV amžiuje, kiti mano, kad tai įvyko vėliau - Osmanų vergovės laikotarpiu. Nuo neatmenamų laikų ši vieta žmonėms buvo žinoma kaip „Manastiro“. Šiandien čia galite pamatyti senos bažnyčios, kuri buvo sunaikinta iki XIX a., Griuvėsius, įvairių konstrukcijų sienų pamatus - gyvenamuosius pastatus, žemės ūkio pastatus ir kt.
Deja, iki šiol šioje vietovėje nebuvo atlikta archeologinių kasinėjimų, galinčių nušviesti vienuolyno istoriją. Yra prielaida, kad vienuolynas buvo pastatytas dingusios viduramžių gyvenvietės vietoje. Sprendžiant iš komplekso dydžio, vienu metu čia galėtų gyventi iki 500 vienuolių.
XX amžiuje vienuolynas buvo atkurtas ir čia apsigyveno kelios vienuolės, tačiau po jų mirties jis buvo apleistas ir netrukus pastatas, kuriame gyveno naujokai, sugriuvo.
Šiuolaikinis vienuolynas pradėtas statyti 1977 m. Pirmiausia buvo atstatyta bažnyčia, o paskui gyvenamosios patalpos. Stačiatikių bažnyčia yra vienos navos, be kupolo, bažnyčia su apside ir prieškambariu.
Teodoro Stratilatų vienuolyno kūrimo naujas etapas prasidėjo po 1989 m. Lapkričio 10 d., Kai bažnyčios taryba, vadovaujama arkivyskupo Kirilo Tanchovo, nusprendė jį atgaivinti. Restauruotoje bažnyčioje buvo įrengta nauja drožinėta ikonostazė, tapusi šventyklos puošmena, o bokšte įrengtas specialiai išlietas varpas, iškilęs ant pastato stogo. Šešerius statybos ir remonto metus, turtingų piliečių ir vietos gyventojų aukų dėka, buvo visiškai atkurta buvusi šios kultūrinės ir istorinės vietos didybė.
