Atrakcijos aprašymas
Loretian bazilika, dar žinoma kaip Santa Casa - Šventieji namai, yra vienas pagrindinių krikščioniškojo pasaulio piligrimystės centrų, esantis netoli Ankonos miesto.
Yra legenda, kad IV amžiuje imperatorienė Elena, vaikščiodama po Šventąsias vietas, atrado patį namą, kuriame užaugo Mergelė Marija ir kuriame įvyko Apreiškimo stebuklas. Helen liepė pastatyti bažnyčią virš namo, tačiau XIII amžiuje, per kitą kryžiaus žygį, ši šventykla buvo sunaikinta, o Mergelės Marijos namams iškilo pavojus. Paslaptingu būdu - pasak legendos, padedant angelams - „šventieji namai“buvo perkelti į Dalmatiją, esančią netoli Rijekos miesto. Sakoma, kad pati Dievo Motina vietos vyskupui paaiškino šio pastato kilmę. Istorikai mano, kad despoto Nikforo I įsakymu jis buvo nugabentas į Rijeką.
Ne mažiau paslaptingas ir tolesnis Šventųjų rūmų likimas - XIII amžiuje jie stebuklingai atsidūrė netoli Ankonos esančiame Loreto miestelyje, kur aplink jį buvo pastatyta bazilika. Beveik iš karto po to mažas, tik 8, 5 metrų ilgio ir 3, 8 metrų pločio pastatas tapo viena pagrindinių krikščioniškosios Europos šventovių. Yra žinoma, kad Renė Dekartas ir popiežius Benediktas XIV jame lankėsi, o Prahoje ir Varšuvoje buvo pastatytos tikslios Šventųjų namų kopijos. Pastate yra durys šiaurinėje pusėje ir langas vakaruose, o viduje esančioje nišoje yra Mergelės Marijos ir vaiko piktograma, pagaminta iš Libano kedro ir gausiai dekoruota brangakmeniais.
Dabartinis vėlyvosios gotikos stiliaus Loreto bazilikos pastatas buvo pastatytas po to, kai popiežius 1507 m. Padėjo specialių bulių pagalba patvirtinti Šventųjų namų autentiškumą. Giuliano da Maiano, Giuliano da Sangallo ir Danto Bramante dirbo prie šventyklos projekto, o barokinė varpinė yra Vanvitelli kūrinys. Bazilikos interjerą puošia neįkainojamos Melozzo ir Signorelli freskos bei Domenichino ir Guido Reni mozaikos.
Priešais įėjimą į bažnyčią stovi didžiulė popiežiaus Sikto V statula, o virš pagrindinių durų iškyla bronzinė Mergelės Marijos su kūdikiu statula. Pačias duris XVI amžiaus pabaigoje pagamino Girolamo Lombardo, jo sūnūs ir mokiniai, tarp kurių buvo ir bazilikos šrifto autorius Tiburzio Vergelli.
