Atrakcijos aprašymas
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia arba Tuščio Prisikėlimo bažnyčia yra kaime, pavadintame Tuščiu sekmadieniu, Pytalovskio rajono Skadinskio valsčiuje. Bažnyčia buvo pastatyta 1496 m. Iš pradžių šventykla turėjo aštuonių šlaitų stogą, vėliau ją pakeitė keturšlaitis. Atliekant restauravimo darbus buvo atkurta anksčiau egzistavusi dangos forma; bažnyčios sienos buvo tinkuotos. Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje yra kapinės. Šventyklos statyba glaudžiai susijusi su Teodoreto vardu.
Pasak senos legendos, bažnyčią kadaise sugriovė karaliaus Stefano Batory lenkų kariai. Po sunaikinimo šventykla buvo atstatyta Viešpaties prisikėlimo šventei, kurios garbei ji buvo pašventinta. Iki mūsų laikų atsirado legenda, paaiškinanti antrąjį šventyklos pavadinimą. Senovėje ne vienas žmogus žinojo apie šios šventyklos egzistavimą, nes aplinkinė teritorija buvo visiškai padengta nepraeinamais miškais. Taip atsitiko, kad kažkieno arkliai pasiklydo miške, prie kurio kaip varpas buvo pririštos skardinės. Ilgą laiką arklių rasti nepavyko, tačiau kažkada pasigirdo triukšmas. Kai tik žmonės ėjo prie garso, jie iš karto pamatė pasiklydusius arklius, kurie stovėjo nežinomos bažnyčios viduje. Šventykla buvo visiškai tuščia, po to ji atgimė.
Šiuo metu šventykla yra pačiame kaimo pakraštyje, būtent šventoriuje, netoli didelio tvenkinio. Kalbant apie kompozicinę schemą, šventyklą vaizduoja vienos apsidės ir be stulpų, kurių keturkampį dengia dviejų pakopų arkų ar skliautų sistema, šiek tiek pakilusi link lengvo būgno. Pačios arkos yra išmestos iš šiaurės į pietus ir viršuje yra sujungtos pakopinių arkų pagalba, kurios yra išmestos iš rytų į vakarus tiesiai prie būgno pagrindo, pagamintos burlaivio pavidalu. Šventyklos altorius yra gilaus plano ir dvigubai aukštesnis už patį keturkampį. Interjero dizaine skamba daug balsų, esančių arkinių skliautų timpuose, taip pat altoriuje ir lengvo būgno burėse.
Dekoratyvinis fasadų dizainas atliekamas gana tradiciškai: ašmenys padalijami iš trijų dalių į verpstę, o kiekvienas velenas baigiasi Pskovo stiliumi, būtent išoriniai tarpsniai yra užbaigti dviejų ašmenų lankais, o vidurinis- vienos turi trijų ašmenų galą. Rytinėje pusėje bažnyčios fasadas yra lygus. Pietinis, vakarinis ir šiaurinis fasadai yra atskirti ašmenimis ir nepasiekia žemės, bet baigiasi tiesiai virš portalų. Bažnyčios fasadų pamatai lygūs. Šviesus būgnas yra visiškai pagamintas iš akmens iki pat „antakių“viršaus, esančio virš langų. Viršutinėje dalyje jis yra padengtas mediniu rėmu, skirtu bažnyčios keramikos diržo tvirtinimui vinimis, kuriame yra ritinėliai, įrėminantys jį ne tik viršutinėje, bet ir apatinėje dalyje. Patys ritinėliai ir užrašo raidės yra visiškai padengti žaliais dažais, o fonas yra raudonas ir nelaistomas.
Ne tik interjeras, bet ir architektūros paminklo išorė iš pradžių padengė kalkakmenio dangą. Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje nėra sienų tapybos. Bažnyčios ikonostazė neišliko iki šių laikų. Bažnyčia buvo pastatyta naudojant vietinę kalkakmenio plokštę.
XVIII amžiaus viduryje, kai bažnyčia buvo aptikta šešėliniame miške, buvo atliktos kai kurios rekonstrukcijos, kurios šiek tiek pakeitė pirminę šventyklos išvaizdą. Visų pirma, pietinėje šventyklos pusėje buvo išlaužtos naujos durys. Vietoj pamesto skliauto į lengvą būgną buvo įdėtas plokščios ritės įtaisas.
Visus 1963 metus, remiant Pskovo SNRPM, bažnyčioje buvo atlikti paprasti restauravimo darbai. Vykdant darbus buvo atstatytos senosios aštuonių šlaitų dangos akmeninės konstrukcijos. Taip pat atnaujinta gegnių sistema, visuose kampuose įrengti latakai. Atlikti darbai niekaip nepaveikė architektūros paminklo interjero, viskas išsaugota pradine forma.
