Atrakcijos aprašymas
Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia buvo pastatyta kaime (kuris vėliau tapo miestu) Dobrinishte 1835 m. Ji tapo antrąja, po 1684 metais pastatytos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios - miesto bažnyčia.
Prasidėjus Balkanų karui 1913 m., Graikai ir turkai padegė Dobrinšetę. Viena iš trijų užpuolikų padegtų vietų buvo bokštas. Netrukus ugnis iš rytinės pusės nuslinko iki Šventųjų Petro ir Povilo stačiatikių bažnyčios pastato. Pamatęs tai, graikų karininkas įsakė kareiviams paimti vandenį iš upės ir užgesinti šventyklą. Taigi jis buvo išgelbėtas. Po gaisro, kuris gyvenvietę pavertė pelenais, daugelis Dobrinšetės gyventojų ją paliko. Tačiau čia liko daug pagyvenusių ir silpnų žmonių, kurie ilgainiui išgelbėjo šventyklos ikonas. Tarp jų yra tikrai vertingų: „Kristaus prisikėlimas“, „Šventoji Dievo Motina“ir kiti, atvežti į Iberijos vienuolyną iš Armėnijos. Be to, išliko ypatingos vertės Bizantijos kryžius su išskirtiniais 1194 m. Šventyklos grindyse yra marmurinė plokštė su dvigalviu ereliu - Bizantijos herbu. Tokios akmens plokštės būdingos šventykloms nuo 1200 iki 1300 m. Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčioje esanti buvo atvežta iš kaimyninės Šventosios Dievo Motinos bažnyčios, kuri buvo sunaikinta.
1926 metais pastatas buvo restauruotas ir rekonstruotas, prie jo pridėta varpinė. Įspūdingas bažnyčios interjeras: ikonostazė su trimis vartais, ant kurių eksponuojamos senovinės ikonos; karališkieji vartai su ažūriniais raižiniais ir iš dalies nudažyti skirtingomis spalvomis bei paauksuotais elementais (juos pagamino Debar miesto meistrai). Taip pat domina dešimt karališkųjų piktogramų, nutapytų 1835 m. Ir antroje XIX a. Pusėje. Kai kurias mažas ikonas piešia Bansko meno mokyklos atstovai. Nuo 1867 metų navoje buvo nutapytas vyskupo sostas ir sakykla, o virš altoriaus - raižytas medinis baldakimas.
