Atrakcijos aprašymas
Šventojo Petro ir Povilo katedra yra viena didžiausių bažnyčių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jo ilgis yra 84 metrai, plotis - 34 metrai, aukštis - 28 metrai. Garsioji katedra yra įtraukta į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą.
Tiksli šventyklos statybos data vis dar nežinoma, tačiau manoma, kad ji atsirado 1408–1413 m. Iš pradžių gotikinio stiliaus buvo pastatyta vienos navos dalis (dabar presbiterija), vėliau prie jos buvo pridėta dviejų aukštų zakristija su unikaliais koriniais skliautais su plačiausiu atstumu Europoje (7, 8 metrai).
Likusi šventyklos dalis buvo pastatyta XVII amžiaus viduryje kaip bazilika, kuri yra stačiakampė trijų praėjimų katedra su presbiterija, baigta briaunota trijų sienų apside. Vidurinė nava yra 30 metrų aukščio. Vakarinio fasado kampe kyla galinga varpinė, 55 metrų aukščio, pastatyta XVIII a.
XVII ir XVIII amžiuose bažnyčia labai nukentėjo nuo gaisrų ir karų. 1775 m. Bažnyčioje buvo pastatytas pagrindinis altorius, išlikęs iki šių dienų. 1800 metais jis buvo restauruotas, po to beveik nepasikeitė.
1893–1897 m., Pagal architekto G. Wernerio planą, prie presbiterijos šoninės sienos buvo pridėta neogotikinė koplyčia, išsiskirianti grakščiomis vidaus apdailos formomis ir proporcijomis bei itin menišku dekoru.
Maždaug po 100 metų šventyklai buvo suteiktas katedros statusas. 1921 m., Pagerbiant 500 -ąsias Žemaičių vyskupijos įkūrimo metines, katedrai buvo suteiktas bazilikos titulas. Įkūrus bažnytinę Lietuvos provinciją, bazilika tapo katedra su metropolito arkivyskupo sostu.
Šiuolaikinį Šventųjų Petro ir Povilo katedros stilių galima priskirti pereinamajam stiliui iš gotikos į renesansą. Interjere, kurį sudaro gotikiniai elementai, presbiterijoje išliko tik tinkliniai šonkaulių skliautai, o korio skliautai - patalpoje religiniams daiktams laikyti (zakristija). Jame vyrauja vėlyvojo baroko stilius. Korinto ordino kolonos yra visur.
Katedros puošyboje dėmesį patraukia devyni altoriai. Jie įrengti rytiniuose navų galuose ir šalia stulpų taip, kad visos katedros apdailos kompozicijos spindesys didėtų link didingo dviejų pakopų pagrindinio altoriaus su skulptūromis ir paveikslu „Nukryžiavimas ir Marija Magdalietė“. nežinomas menininkas.
Trijų pakopų medinis altorius kairėje navoje (XVII a.) Turi itin didelę meninę vertę. Vynmedžio formos ornamentas perpjauna tuščiavidurius stulpelius. Altorių puošia nežinomo menininko paveikslai „Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ir „Dievo Motinos karūnavimas“(XVII a.), Medalionai ir dekoratyviniai raižiniai. Ant sienų ir kituose altoriuose taip pat galite pamatyti daug meniškai vertingų paveikslų. Tarp jų ypač įdomūs yra „Šv. Pauliaus atsivertimas“ir dailininko M. E. Andriolli „Nuostabi žvejyba“(XIX a. Pab.).
Katedra garsėja kenčiančios Dievo Motinos atvaizdu. Tai seniausias Kauno šventyklos atvaizdas. Manoma, kad jis suteikia išsigelbėjimą. Apie šį tikėjimą byloja parapijiečių aukos, padėtos abiejose įvaizdžio pusėse, kurios jau XVII amžiuje buvo pripažintos stebuklingomis.
Visiškai organiškas gotikos, baroko ir istorizmo stilių derinys yra pagrindinis katedros privalumas.
