Atrakcijos aprašymas
Senovės graikai su savo mirusiaisiais visada elgdavosi ypatingai pagarbiai. Mirusiojo palaidojimas, jo verta palyda į kitą pasaulį buvo laikoma šventa gyvųjų pareiga. Net per karus kurį laiką buvo sudarytos paliaubos, kad būtų galima palaidoti žuvusius karius. Tai buvo laikoma baisiausiu prakeikimu mirti ir būti nepalaidotam; nusikaltėliai paprastai buvo apdovanoti tokiu likimu.
Senovės palaidojimai tikrai domina archeologus. Kadangi laidojimo apeigos buvo svarbi senovės graikų kultūros dalis, kapų statyba buvo traktuojama ypatingai pagarbiai. Pati struktūra ir jos turinys (ginklai, papuošalai, įvairūs indai ir kt.) Gali daug ką pasakyti apie mirusiojo socialinę padėtį ir to laikotarpio kultūrą. Turtingiems Mikėnų civilizacijos palaidojimams būdingi veleno, kameros ir kupolo formos kapai.
Pirmoje pusėje prie Dendros kaimo (Midėjos savivaldybė, Argolis) švedų archeologas Axelis Perssonas aptiko istorikus labai dominančią Mikėnų palaidojimo vietą. Kadangi netoliese yra garsusis Mikėnų akropolis Midė ir Dendros nekropolis, galima manyti, kad būtent Midėjos gyventojai Dendrą naudojo kaip kapines. Kasinėjimų metu buvo atskleistas visas kupolinių kapų (tholos) ir kamerinių palaidojimų kompleksas. Mokslininkai mano, kad šie palaidojimai galiojo nuo 1500 iki 1180 m.
Nepaisant to, kad dauguma Mikėnų kapų lobių buvo grobiami kelis tūkstančius metų, Dendroje vis dar išliko daug įdomių artefaktų. Kasinėjimų metu rasta papuošalų, keramikos, ginklų, įvairių įrankių ir indų. Daiktai daugiausia pagaminti iš aukso, sidabro, brangakmenių ir pusbrangių akmenų, dramblio kaulo, stiklo, bronzos ir molio. Vienas garsiausių Dendros radinių yra unikalūs bronziniai šarvai (1400 m. Pr. Kr.).
Artefaktai, rasti kasinėjant Mikėnų kapus Dendroje, eksponuojami Nacionaliniame archeologijos muziejuje (Atėnai) ir Nafpliono archeologijos muziejuje.
