Atrakcijos aprašymas
Pergalės parkas yra kitoje Ojara Vatsietis gatvėje nuo Arkadijos parko. Parko plotas yra 36,7 ha. Parkas buvo įkurtas 1909 m. Parko kūrimo darbai tęsėsi visus metus, o 1910 m. Jis buvo atidarytas. Tada jis buvo vadinamas Petrovskiu. Praėjus 5 metams po atidarymo, 1915 m., Užvaro parke buvo pasodinta liepų alėja.
1923 m. Petrovskis buvo pervadintas į Pergalės parką, nes čia vyko kariniai paradai. 1938 metais šiame parke buvo surengta 9 -oji dainų šventė, ypač kuriai pastatė sceną architektas A. Birzniek. Vėliau šiai šventei buvo planuojama pastatyti stadioną ir aikštę, tačiau šiuos planus nutraukė Antrasis pasaulinis karas.
1961 metais parkas buvo pervadintas Kongresų parku, o jau 1963 metais - parku, pavadintu TSKP XXII kongreso vardu. Tuo pat metu prasidėjo parko rekonstrukcija. Projekto architektai buvo V. Dorofejevas, E. Vogelis ir dendrologas K. Baronsas. Dėl parko pertvarkos buvo pakeista Marupitės upės vaga, iškastas tvenkinys, pasėta veja. Vėliau parke buvo pasodinti nauji medžiai, pagerbiant svarbius Latvijos įvykius.
1985 metais parke buvo atidarytas naujas paminklas, jis buvo skirtas „Sovietų armijos kariams - Rygos išvaduotojams nuo nacių užpuolikų“. Kompozicijos centre yra 79 metrų stelija, šonuose-skulptūriniai Tėvynės ir karių-išvaduotojų atvaizdai. Skyriuje „stele“yra penkiakampė žvaigždė, penki spinduliai simbolizuoja 5 metų kovą prieš vokiečių okupaciją. 1985 metais parkas vėl buvo pavadintas Pergalės parku.
2006 m. Pergalės parke pradėjo veikti slidinėjimo trasa su dirbtiniu sniegu. Čia taip pat rengiamos dviračių varžybos ir įrengta 9 duobučių minigolfo aikštelė. Šiuolaikinė parko teritorija yra 36,7 ha. Tarp parke pasodintų medžių vyrauja liepos, ąžuolai, beržai, klevai. Jame taip pat gyvena 23 vietinių augalų rūšys ir maždaug 75 įveistų sumedėjusių augalų formos (pvz., Ledebour maumedis ir balzaminė eglė).