Atrakcijos aprašymas
Kiekvienas, bent kartą apsilankęs Gurzufe, yra susipažinęs su Adalar legenda. Ir tai nėra atsitiktinumas, nes šios uolos yra Gurzufo įlankoje, vos dviejų šimtų penkiasdešimt metrų atstumu nuo kranto. Tarp vietinių šios uolienos vadinamos „dvynėmis“. Žodis „Adalary“yra turkų kilmės ir išverstas į rusų kalbą kaip „salos“. Senovėje uolos buvo jūros pakrantės dalis, tačiau vėliau sąsmauka nuskendo į vandenį ir buvo atskirtos nuo pakrantės.
Krymo vadovai ir geografijos vadovėliai uolas apibūdina taip: šios baltos uolos yra dvi identiškos salos, jos siekia apie trisdešimt metrų skersmens, atstumas tarp uolų yra apie keturiasdešimt metrų. Tačiau šis aprašymas yra sausas, trumpas ir neįdomus. Daugelis jų laiko tik uolomis, tapusiomis jūros paukščių prieglobsčiu, arba neįprastais fonais smalsių turistų nuotraukose. Tiesą sakant, tai daugiau nei tik uolos. Tai gamtos sukurta legenda, o paskui savaime akmenyje įamžinta istorija.
Adalai yra visų narų svajonė. Tiesą pasakius, vandens gelmių tyrinėtojai domisi ne tik ir ne tiek žuvimis, kurios plaukia giliai šalia uolų. Paslaptis ta, kad uolos ilsisi jūros dugne, o dugnas tėra įdomių radinių sandėlis. Visų pirma, tai molio dirbinių fragmentai, datuojami XII-XVI a. Kažkada šioje vietoje buvo įtvirtinti laivai, prikrauti įvairių prekių. Tada uolos vis dar buvo pakrantė, o ne salos, kaip dabar. Kai kuriems narams pasisekė, ir šiandien jie čia randa įdomiausių praeities įrodymų. Tarp jų buvo ir tokių, kurie iš vandens iškėlė visiškai išsaugotas amforas.
Praėjusio šimtmečio pradžioje pasirodė projektas, pagal kurį buvo planuojama lyniniu keliu sujungti Jenevez Caya uolą ir dvi uolas. Genevez-Kaya gilumoje šiam tikslui buvo išpjautas specialus tunelis. Tačiau planas neišsipildė, funikulierius liko tik projektas.
Su šiomis vietomis siejamos įvairios legendos ir legendos. Seniausia kilmė ir nereali iš esmės pasakoja apie Petrą ir Jurgį, brolius dvynius. Kitas pasakoja apie restoraną „Venezia“, ir tai yra tikresnė istorija. Neva toks restoranas kadaise egzistavo ant uolų, bet po žemės drebėjimo sugriuvo. Turistams, lankantiems Gurzufą, šios istorijos neabejotinai yra labai įdomios. Juk bet koks akmuo, kelias saugo įdomiausias praeities paslaptis.
