Atrakcijos aprašymas
„Karuselio tiltas“- tai vieno iš Rilke eilėraščių pavadinimas. Jame kalbama ne apie tiltą, o apie ant jo stovintį aklą žmogų, tačiau be pavadinimo neįmanoma suprasti siužeto tragedijos. Nes aklas stovi ant tilto, vedančio į Luvrą, tai yra, pačiame Paryžiaus centre, grožio centre, kurio jis nemato.
Rilke rašė apie seną, nekonstruotą Carrusel tiltą, bet nesvarbu - vieta buvo beveik ta pati. Kryžkelė priešais Carrousel arką buvo pastatyta karališkuoju Louis-Philippe I dekretu 1831 m. Statyba buvo patikėta inžinieriui Antoine-Rémy Polonceau, žmogui, turinčiam polinkį į naujoves ir apgalvotai rizikuoti. Tuo metu dauguma Paryžiaus tiltų kabojo, tačiau jis uždėjo arkinį, tuo tarpu naudojo palyginti naują medžiagą - ketaus kartu su medžiu. Konstrukcijos stulpus puošė dideli ketaus žiedai, kuriuos paryžiečiai iš karto ėmė ironiškai vadinti servetėlių žiedais. Kiekviename tilto kampe, ant aukštų pjedestalų, buvo akmeninės alegorinės Louis Petito klasikinio stiliaus skulptūros - moterų figūros, vaizduojančios pramonę, gausą, Paryžių ir Seną.
1883 m. Tiltas buvo uždarytas šešiems mėnesiams, kad būtų atnaujinti mediniai elementai. Jau tada ekspertai rekomendavo juos pakeisti geležiniais, tačiau jie tai padarė tik 1906 m., Naudodami gelžbetonį. Nepaisant restauravimo, tiltas, per siauras ir per žemas, yra pasenęs XX a. Buvo nuspręsta pastatyti naują, šiek tiek jį perkėlus.
Projektą kūrę inžinieriai Henri Lange ir Jacques Moran stengėsi išsaugoti miestiečiams jau pažįstamą senojo tilto siluetą. Be to, jie atsisakė metalo naudojimo dėl artimų senovinių pastatų-Luvro, Pont-Neuf ir Pont-Royal. Taigi trijų arkų Carrousel tiltas, vedantis tiesiai prie Luvro vartų, neatrodo modernus. Nors ir gelžbetonis, jis yra padengtas akmeniu, o prie jo įėjimų kruopščiai išsilaikiusi pramonė, gausa, Paryžius ir Sena vis dar stovi ant savo pjedestalų.