Atrakcijos aprašymas
Iš pradžių Santa Marijos bažnyčia buvo sukurta kaip parapija - iškart po Trujillo įkūrimo (1535–1540). 1616 m. Bažnyčią popiežius Paulius V pakėlė į katedros laipsnį, tačiau po trejų metų ji buvo sunaikinta kartu su visu miestu dėl žemės drebėjimo 1619 m. Bažnyčios rekonstrukcija buvo patikėta Bartolomeo de las Cuevas. Tačiau net ir šis bažnyčios pastatas neatlaikė pražūtingo žemės drebėjimo 1635 m. 1647 m. Vyskupas rimčiau ėmėsi architekto Francisco de Soto Rios suprojektuoto bažnyčios pastato statybos, kurią 1666 m. Baigė Francisco Balboa. Šį kartą architektai stengėsi suteikti visas būtinas pastato stabilumo priemones, kad atlaikytų būsimus žemės drebėjimus Peru pakrantėje.
1967 metais popiežius Paulius VI pakėlė bažnyčios statusą į Katedrą, tačiau 1970 metais dėl žemės drebėjimo dalis šventyklos buvo smarkiai apgadinta: kupolas, varpinė ir altorius. Po dviejų dešimtmečių katedros pastatas buvo visiškai restauruotas.
Santa Marijos katedra garsėja savo altoriumi - šis didžiulis baltas baroko ir rokoko stiliaus altorius yra padengtas aukso lapais, papuoštas brangiais vaizdais ir piktogramomis, padarytomis Kusko ir Kito meno mokyklų meistrų. Jos grožį ir unikalumą galima palyginti tik su altoriumi Kusko katedroje.
Trujillo katedros lankytojai gali pamatyti didelę ją puošiančių senovinių piktogramų kolekciją: Šv. Rasos, Šv. Teresė iš Avilos, Šv. Petras, Šv. Jonas Krikštytojas, Šv. Toribio de Mogrovejo, Šv. Valentinas. Šventyklos skliautą ir sienas puošia freskos, vaizduojančios apaštalus, langai-vitražai.
Katedros muziejuje, esančiame šventyklos viduje, saugomi vertingi religiniai meno kūriniai. Ypač vertingi yra Kusko mokyklos paveikslai ir skulptūros bei kolonijinio laikotarpio artefaktai, tarp kurių yra dvi drobės: „Petro neigimas“ir „Jonas Krikštytojas“.
Šalia katedros yra arkivyskupo rūmai.
