Atrakcijos aprašymas
Visų Šventųjų bažnyčia yra vienas vertingiausių neapgalvotų baroko bažnyčių, priklausančių Romos katalikų koncesijai, pavyzdžių. Ji yra noviciato (vietos naujokams) ir senamiesčio karmelitų vienuolyno ansamblio dalis.
Bažnyčia buvo statoma kartu su vienuolynu 11 metų nuo 1620 iki 1631 metų prie Rudnitsky vartų. Karo su Maskva metu šventykla sudegė ir buvo gerokai atstatyta 1655 m. Vėliau, 1743 m., Netoli šiaurės rytų kampo, bokštelio vietoje, vėlyvojo baroko stiliaus buvo pastatyta sudėtinga varpinė. 1812 m. Šventyklą apgadino Napoleono kariai, kurie sudegino išpažintį ir suolus. Prancūzai bažnyčioje įkūrė ligoninę. Bažnyčia buvo atnaujinta ir atnaujinta 1823 m.
Rusijos valdžia vienuolyną panaikino, o nuo 1885 metų vienuolyno patalpose buvo įrengti gražūs butai, o nuo 1948 metų bažnyčia buvo uždaryta, jame buvo įkurta maisto prekių parduotuvė.
1967–1975 m. Bažnyčioje buvo atliekami restauravimo darbai, vadovaujami architektės Aldonos Shvabauskienės. Po restauracijos šventykla veikė kaip Lietuvos liaudies meno muziejus. Šventyklos restauracija buvo atlikta iškart pasikeitus valstybinei santvarkai, 1990 metais šventykla buvo grąžinta tikintiesiems ir galioja iki šiol.
Bažnyčios pastato planas yra lotyniško kryžiaus, šventyklos formos - trijų navų bazilikos tipo. Erdvės bažnyčios viduje ypatumas yra tas, kad šonines navas sudaro šoninės bažnyčios koplyčios. Šoniniai praėjimai yra 3 kartus siauresni ir 2 kartus žemesni už centrinį praėjimą, atskirti nuo jo dviem poromis pilonų kiekvienoje pusėje. Navų skliautai yra cilindro formos su lunetomis.
Pagrindinis fasadas yra ankstyvojo baroko architektūros, fasadas yra padalintas į dvi pakopas karnizu, piliastrai išryškina jo vertikalią ašį. Fasadą vainikuoja trikampis frontonas, kurio šonuose stūkso obeliskai. Renesanso portalas pabrėžia centrinę pastato ašį. Nišose anksčiau buvo sumontuotos karmelitų vienuolijos įkūrėjų - Šv. Elijo ir Šv.
Paminklinė keturių pakopų varpinė, platėjanti žemyn, baigiasi šalmu ir ažūriniu kryžiumi. Rūdyti apatinės pakopos piliastrai suteikia stulbinantį kontrastą stulpeliams, įterptiems į kampus. Antros pakopos korintiniai piliastrai dekoruoti tinku. Trečioje pakopoje įstrižai išdėstyti šoniniai piliastrai įrėmina stulpelius. Paskutinėje, ketvirtoje pakopoje piliastrai tarsi išauga iš voliutų.
Varpinės nišos langai yra įvairių arkinių formų ir dekoruoti tinku, o ketvirtoje pakopoje niša vis dar aptverta dekoratyvine balkono grotelėmis. Manoma, kad varpinę pastatė tas pats architektas, kuris pastatė Baltarusijos karmelitų bažnyčios bokštus.
Šventyklos navų sienos ir skliautai, šoninių koplyčių kupolai puošti freskomis ir ornamentais, freskose vaizduojamos šventųjų gyvenimo ir Lietuvos istorijos scenos. Šventyklos interjerą puošiantis dekoratyvinis tinkas buvo pagamintas XVIII amžiaus pabaigoje. Bažnyčioje yra 18 altorių, papuoštų šventųjų skulptūromis, freskomis ir vaizduojančiais jų gyvenimo scenas. Pagrindinis altorius, kaip manoma, buvo pastatytas 1780 -ųjų pabaigoje pagal Martino Kanfuso projektą.
1902 m. Chudovskio kunigo iniciatyva atlikus restauravimo darbus, freskos buvo nudažytos, o šiandien atidaryta tik nedidelė jų dalis.
