Atrakcijos aprašymas
Aluštos stačiatikių gyventojų prašymu Novorosijos generalgubernatoriui grafui M. S. Voroncovui XIX amžiuje visų Krymo šventųjų vardu buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčios dizainas buvo vykdomas vadovaujant architektui G. I. Torricelli. Prie projekto jis prijungė savo draugus: architektus Eshliman ir Deveaux, kiekvienas iš jų prisidėjo prie galutinio statybos rezultato. Torricelli pamatė gotikinę bažnyčią. Jo idėjų atspindžius šiandien galima pamatyti bažnyčios šoninių koplyčių dvišlaikiame gale, lanceto formos durų ir langų angose bei dalyje stiklo vitražų.
Šventyklos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šventykla turėjo susitikti su parapijiečiais prie įėjimo į Aluštos senamiestį. Siauros kalvos gatvelės ir vaizdingos šio ramaus kampelio spalvos yra geriausia vieta susikaupti maldai. Šiuolaikiniai XXI amžiaus pastatai ir megakonstrukcijos kiek pakeitė tuometinę ramybę mylinčią ramią žemę. Tačiau šio pastato unikalumas ir didybė praėjus šimtmečiams nepaliks abejingų nei tikinčių piligrimų, nei smalsių turistų.
Nepaisant to, kad šventykla buvo pastatyta pagal Anglijos kaimo bažnyčių įvaizdį, ji tapo miesto planavimo akcentu. Aluštos gyventojai mylėjo ir pagerbė šią vietą. Paskambinus varpui, jie čia susirinko melstis. Jiems tai buvo šventovė, kurios gyvenimas sustojo 30 -aisiais. Spalio perversmas sunaikino viską, kas buvo jo kelyje: prasidėjo medžioklė dvasininkams, jie buvo įkalinti, sušaudyti, išsiųsti į tremtį, kur mirė nuo persekiojimo ir nepritekliaus. Tikėjimas buvo išrautas. Šventyklos buvo nugriautos, uždarytos, rekonstruotos pramogoms. Masinė bažnyčios varpinės konstrukcija visų Krymo šventųjų vardu sugriuvo, o vėliau prie šios vietos buvo pritvirtintas stiklo paviljonas, kuriame buvo rengiami šokiai.
Laikui bėgant persekiojimai atslūgo, o nuo 1988 m. Šventykla, nusiaubta niokojimo ir pasipiktinimo, buvo atkurta. Rūpestingų šio krašto gyventojų ir meno globėjų pastangomis bažnyčia atvėrė duris pamaldiems parapijiečiams.
