Atrakcijos aprašymas
„Villa Cimbrone“yra istorinis pastatas, datuojamas mažiausiai XI a., Įsikūręs kurortiniame Ravello mieste, Amalfio Rivjeroje. Nepaisant labai įspūdingo amžiaus, iš originalaus pastato išliko nedaug. Pradžioje jį gerokai pakeitė ir išplėtė anglų politiko Ernesto Williamo Beckett'o projektas, kuris tam panaudojo visoje Italijoje ir kitose pasaulio vietose surinktus architektūros elementus. Tais pačiais metais buvo įrengtas platus sodas. Dėl visų modifikacijų šiandien vila, paversta viešbučiu, yra savotiškas mišinys.
Vila „Cimbrone“stovi ant uolėtos Cimbronium uolos, iš kurios ir gavo savo pavadinimą. Ankstyviausi paminėjimai apie tai datuojami XI amžiuje, kai vila priklausė didikų Akkonjojoko šeimai. Vėliau ji tapo turtingos ir įtakingos Fusco šeimos, kuriai taip pat priklausė vietinė Sant'Angelo bažnyčia, nuosavybe. Tada vila buvo netoliese esančio Santa Chiara vienuolyno dalis - tais metais kardinolo Della Rovere šeimos herbas buvo pastatytas ant senovinių įėjimo vartų. Antroje pusėje pastatas tapo Amichi šeimos ir kurortinio Atrani miesto nuosavybe.
Ernestas Beckettas apsilankė „Villa Cimbrone“kelionės į Italiją metu ir tiesiog ją įsimylėjo. 1904 m. Jis nusipirko vilą ir pradėjo didelio masto pastato ir sodo rekonstrukcijos projektą. Jo iniciatyva čia buvo pastatytos spragos, terasos ir uždengta galerija, kurioje maišėsi gotikos, maurų ir Venecijos stiliai. Taip pat buvo pertvarkytas nuo uolos esantis sodas. 1917 m. Beketas mirė Londone, o jo kūnas buvo palaidotas Cimbrone viloje, Bakšo šventyklos bazėje. Po Beketo mirties vila atiteko jo sūnui. Čia gyveno ir jo dukra Liucija, kuri 1930-aisiais buvo rožių selekcininkė.
1960 metais „Villa Cimbrone“buvo parduota Vuilliers šeimai, kuri ją naudojo kaip savo gyvenamąją vietą, o po kelerių metų pavirto į viešbutį. XX amžiuje viloje svečiavosi daug įžymybių - Virginia Woolf, Henry Moore, Thomas Eliot, Winston Churchill, Greta Garbo ir kt.
