- Miesto įkūrimas ir klestėjimas
- Viduramžiai
- Naujas laikas
Marselis - miestas Prancūzijos pietuose, Liono įlankos pakrantėje netoli Ronos upės žiočių. Tai antras pagal dydį Prancūzijos miestas ir didžiausias komercinis uostas Viduržemio jūroje.
Marselio ir jo apylinkių žemės buvo apgyvendintos maždaug prieš 30 tūkstančių metų, tai patvirtina Koske oloje rasti senoviniai uolų paveikslai. Seniausi piešiniai datuojami maždaug 27 tūkst. Kr. ir priklauso Gravette kultūrai, o vėliau - 19000 m. Kr. ir būdingi solutriečių kultūrai. Pastarieji kasinėjimai netoli geležinkelio stoties taip pat atskleidė neolito mūrinių gyvenamųjų namų liekanas, datuojamas 6000 m. Kr.
Miesto įkūrimas ir klestėjimas
Šiuolaikinio Marselio istorija prasideda maždaug 600 m. Miestą įkūrė graikų kolonistai iš Fokea (šiandien Turkijos miestas Focha) ir pavadino Massalia. Gana greitai miestas jau buvo tapęs vienu didžiausių senovės pasaulio prekybos centrų ir turėjo savo monetų kalyklą. Masalijos klestėjimo viršūnė nukrito į IV a. Tomis dienomis įtvirtintų sienų apsupta Massalijos teritorija buvo apie 50 hektarų, o jos gyventojų buvo apie 6 tūkst. Ekonomika daugiausia rėmėsi vietinės gamybos produktų (vyno, sūdytos kiaulienos ir žuvies, aromatinių ir vaistinių augalų, koralų, kamščių ir kt.) Eksportu. Garsusis senovės graikų geografas ir tyrinėtojas Pytheas buvo kilęs iš Masalijos.
Stiprus aljansas su romėnais jau seniai suteikė „Massalia“apsaugą ir papildomą rinką. Vykstant Romos pilietiniams karams, istorijoje dar žinomiems kaip Cezario pilietiniai karai (49–45 m. Pr. M. E.), Massalia palaikė optimistus, kuriems vadovavo Wrath Pompey, ir dėl to po ilgos apgulties 49 m. buvo paimtas Julijaus Cezario kariuomenės. Massalia prarado nepriklausomybę ir tapo Romos Respublikos dalimi. I amžiuje po Kr. Mieste gimė krikščionybė, tai liudija netoli uosto atrastos katakombos, taip pat Romos kankinių užrašai. I amžiuje buvo įkurta ir Marselio vyskupija.
Romos imperijos žlugimas Marselį nelabai paveikė. Kitaip nei daugelis miestų ir provincijų, kurios anksčiau priklausė imperijai, Marselis vis dėlto toliau vystėsi lėtai. V amžiuje miestą kontroliavo vizigotai, kuriems valdant jis tapo svarbiu krikščionių intelektualiniu centru, o jau VI amžiuje vėl tapo vienu didžiausių prekybos centrų Viduržemio jūroje. Prancūzų išpuoliai prieš Marselį 739 m., Vadovaujami Karlo Martelio, sukėlė aštrų ekonomikos nuosmukį, nuo kurio miestas ilgai negalėjo atsigauti. Neprisidėjo prie Marselio atkūrimo per ateinančius 150 metų ir pasikartojančių graikų bei saracėnų reidų.
Viduramžiai
Dešimtajame amžiuje prasidėjo nauja Marselio era. Miestas greitai atgavo ekonomiką ir prekybinius santykius. XIII amžiaus pradžioje Marselis tampa respublika. 1262 metais miestas sukilo prieš Anžu-Sicilijos namų valdymą, tačiau maištą žiauriai pasmaugė Karolis I iš Anžu. XIV amžiaus viduryje Marselis patyrė keletą žiaurių buboninio maro protrūkių, o 1423 m. Jį išplėšė Aragonijos karūnos kariuomenė.
Iki XV amžiaus vidurio Marselio ekonomika stabilizavosi dėl to, kad jį globojo Provanso grafas René iš Anjou, kuris laikė miestą strateginiu karinio jūrų laivyno baze ir svarbiu prekybos centru. Jis suteikė miestui nemažai privilegijų ir inicijavo gynybinių konstrukcijų statybą. 1481 metais Marselis susijungė su Provansu, o 1482 metais tapo Prancūzijos karalystės dalimi.
Vėlesniais amžiais, nepaisant neramumų, Marselis toliau augo ir vystėsi. 1720 metai atnešė į miestą buboninio maro epidemiją, istorijoje žinomą kaip „Marselio maras“. Epidemija greitai išplito visame mieste ir nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių. Miestas buvo uždarytas į karantiną, o visi prekybos santykiai buvo nutraukti. Ir vis dėlto miestui pavyko vėl atsigauti per rekordiškai trumpą laiką ir ne tik atkurti senus prekybos ryšius, bet ir užmegzti naujus.
Naujas laikas
Marselio gyventojai entuziastingai priėmė Prancūzijos revoliuciją (1789–1799). Marselio suformuotas savanorių pulkas išvyko į Paryžių, pakeliui giedodamas revoliucinį himną, kuris vėliau buvo pavadintas Marseliuzu ir tapo Prancūzijos himnu.
XIX amžiuje Marse aktyviai buvo diegiamos pramonės naujovės, vystėsi apdirbamoji pramonė. Spartus Prancūzijos imperijos augimas po 1830 m. Taip pat prisidėjo prie aktyvios jūrų prekybos plėtros, kuri iš tikrųjų visada buvo miesto gerovės pagrindas ir jo klestėjimo garantas.
Pirmasis pasaulinis karas iš tikrųjų Marselio neturėjo įtakos, tuo tarpu Antrojo pasaulinio karo metu miestas buvo okupuotas vokiečių ir buvo ne kartą bombarduojamas. Nepaisant to, pokario Marselis sugebėjo susidoroti su pražūtimi, ekonominėmis problemomis ir nusikalstamumo augimu, todėl tapo svarbiu Prancūzijos ekonomikos, pramonės, kultūros ir tyrimų centru.
