Japonijos jūra

Turinys:

Japonijos jūra
Japonijos jūra

Video: Japonijos jūra

Video: Japonijos jūra
Video: Sea of Japan -The one and only name recognized by the international community (Original version) 2024, Liepa
Anonim
Nuotrauka: Japonijos jūra
Nuotrauka: Japonijos jūra

Ramiojo vandenyno baseinas priklauso Japonijos jūrai. Šį vandens telkinį nuo vandenyno skiria Japonijos salos ir Sachalino sala. Jos vandenys plauna Japonijos, Korėjos, Rusijos ir KLDR krantus. Didžiulė šilta Kuroshio srovė eina pietine jūros atkarpa.

Geografinės ypatybės

Japonijos jūros žemėlapis rodo, kad ji turi natūralias ribas. Tačiau kai kuriose vietose jis yra ribojamas sąlygiškai. Jos siena su Ochotsko jūra eina palei liniją tarp Suščiovos ir Tyk kyšulio. Japonijos jūros plotas yra daugiau nei 1 milijonas kvadratinių metrų. km. Didžiausias jo gylis fiksuojamas 3742 m taške.

Jūra driekiasi išilgai dienovidinio ir siaurėja link šiaurės. Jis yra mažesnis nei Ochotsko jūra ir Beringo jūra. Tačiau Japonijos jūra yra viena giliausių ir didžiausių Rusijos jūrų. Šioje jūroje nėra didelių salų. Tačiau iš mažų salų galima išskirti Moneroną, Riširi, Rebuną, Ošimą, Putjatiną, Askoldą, Ullendą, Rusiją ir kt. Nėra įlankų ir įlankų, einančių giliai į žemyną. Kalbant apie kontūrus, pati paprasčiausia yra Sachalino salos pakrantė.

Klimato sąlygos

Japonijos jūroje vyrauja musoninis vidutinio klimato klimatas. Jūros šiaurė žiemą yra padengta ledu. Pietuose ir rytuose daug šilčiau. Šiauriniame vandenyno regione žiemą oras atšaldomas iki -20 laipsnių. Vasaros mėnesiais musonai atneša drėgną ir šiltą orą. Pietinėje vandenyno dalyje oro temperatūra yra +25 laipsniai. Taifūnai dažnai būna rudens mėnesiais. Bangos per taifūną gali siekti 12 m aukščio. Srovės jūroje formuoja girias. Fauna ir flora skiriasi priklausomai nuo jūros ploto. Vėsiuose šiauriniuose regionuose vyrauja vidutinio klimato platumos. Pietinėje Japonijos jūros dalyje gyvena gyvūnai, kuriems reikia šilto vandens. Jūroje gausu krevečių, krabų, raukinių, šukutės ir kitų gyventojų.

Primoriui būdingas gausus dumblių ir žolelių kiekis. Petro Didžiojo įlankoje išskiriama daugiau nei 200 dumblių rūšių. Iš jų jūros dumbliai yra labai svarbūs žmonėms. Įlankų vandenyse yra milžiniškos austrės, gyvenančios ne daugiau kaip 7 m gylyje. Japonijos jūroje veisiamos pakrančių šukutės ir Kamčiatkos krabai. Ten medžiojami kalmarai ir aštuonkojai. Šioje jūroje gyvena įvairios ryklių rūšys. Labiausiai paplitęs yra katrano ryklys, kuris nėra pavojingas žmonėms. Japonijos jūroje yra ruonių, banginių ir delfinų.

Rekomenduojamas: