Luhanskas yra miestas, esantis pačiuose Ukrainos rytuose. Lugansko gyventojų skaičius vertinimo statistikos metu 2015 m. Žiemą buvo 418 995 žmonės, atsižvelgiant į okupuotos teritorijos dydį ir gyventojų skaičių, Luganskas užtikrintai patenka tarp dešimties didžiausių Ukrainos miestų. Luganskas yra Olkhovkos upės santakoje, kuri šiuo metu yra labai užteršta, į Lugano upę. Miestas kelis kartus buvo pervadintas į Vorošilovgradą ir atgal, kol galiausiai tapo Lugansku.
Luhanskas prieš 200 metų
XVIII amžiuje šiuolaikinio Luhansko teritorijoje buvo kai kurių mažųjų rusų, kazokų, kroatų, bulgarų ir moldavų bendruomenių gyvenvietės ir laikinos sodybos, pirmoji jų įkurta gyvenvietė vadinosi Kamenny Brod ir priklausė Zaporožės sicui. etmono Razumovskio valdymas. Amžiaus pabaigoje inžinierius iš Škotijos Carlas Gascoigne'as, Rusijos valdžios nurodymu, atliko naudingųjų iškasenų tyrimus ir atrado turtingas rūdos kasyklas bei nepaliestas aukštos kokybės anglies siūles, po to imperatorienė Jekaterina II pasirašė dekretą, nustatantį ketaus gamykla, kuri vėliau tapo miestą formuojančia gamykla.
1797 m. Netoli nuo gamyklos susikūręs kaimas gavo oficialų Lugansko gamyklos pavadinimą, kuriame gyveno daugiausia Lipecko ir Jaroslavlio darbuotojai, amatininkai, pameistrys ir mūrininkai, administracinis personalas ir valdymo darbuotojai., sudarė pakviesti anglai. Pradžioje Lugansko gamykla buvo didžiausia ketaus patrankų ir sviedinių jiems tiekėja per užsitęsusį karą prieš Napoleoną.
1823 metais čia atsirado kalnakasybos mokykla, pirmoji rajone, o 1896 metais turtingas vokiečių pramonininkas Gustavas Hartmannas pradėjo statyti būsimą didžiausią dyzelinių lokomotyvų gamyklą, kurios įranga buvo specialiai atvežta iš Vokietijos.
XX-XXI amžiai
Pradžioje Luganskas virto dideliu pramonės miestu, čia dirbo apie 18 gamyklų ir apie penkiasdešimt smulkių amatų artelių bei įmonių, buvo atidaryti 5 kino teatrai, stačiatikių bažnyčios, bažnyčia ir sinagoga.
Pilietinis karas įsikišo į išmatuotą pramoninio Lugansko gyvenimą, 1918 m. Pavasarį bolševikai pagaliau atėmė miestą iš Austrijos ginkluotųjų pajėgų ir Luganskui suteikė Donecko-Kryvyi Rih Respublikos sostinės statusą, o nuo vasaros 1938 m. miestas pirmą kartą oficialiai laikomas regioniniu centru.
Antrojo pasaulinio karo metais Luhanską užėmė nacių kariuomenė, tačiau 1943 metų žiemą sovietų kariuomenė jį sėkmingai išlaisvino iš įsibrovėlių. 1972 metais miestas turi savo futbolo klubą „Zarya“, kuriam kadaise pavyko užimti čempionatą SSRS futbolo taurėje. 1996 metai Luganskui buvo reikšmingi, nes miesto gyventojai pirmieji peržengė 500 000 gyventojų ribą.
Luhanskas turi savo vėliavą, tai mėlyna drobė su herbu, pavaizduotu centre su asmeniniu imperatorienės Jekaterinos II antspaudu.
