- Pilietybės įgijimas
- Dažniausias variantas
- Kraujo santykiai
- Dviguba pilietybė
Rusams užduotis gauti Lietuvos pilietybę yra gana demokratiška. Tai galima padaryti tiek registruojant savo verslo projektą, tiek susiradus darbą vienoje iš Lietuvos įmonių. Lietuvos pilietybę galima gauti natūralizacijos būdu. Be to, giminystės ryšiais galima tapti šios mažos Baltijos valstybės piliečiu.
Pilietybės įgijimas
Daugelis žmonių siekia gauti Lietuvos pilietybę ne tik tam, kad galėtų gyventi ir dirbti be problemų jos teritorijoje. Kai kuriems Lietuvos pilietybės įgijimas yra „langas į Europą“ir suteikia galimybę vėliau išvykti į ekonomiškai labiau išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis.
Yra du būdai tapti šios Baltijos valstybės piliečiu: natūralizacijos ir giminystės ryšiais. Taip pat prieš trylika metų valstybės piliečiais buvo pripažinti pervertinti užsieniečiai, kurie daug investavo į ekonomiką arba prisidėjo prie proveržio mokslo srityje.
Dažniausias variantas
Asmuo, norintis gauti Lietuvos piliečio pasą, privalo raštu pateikti atitinkamą prašymą. Peticija gali būti išsiųsta tik po to, kai pareiškėjas gali patvirtinti faktą, kad šalyje nuolat gyvena dešimt metų. Be to, diplomatinio patvirtinimo darbuotojų gali būti paprašyta pateikti: pažymą apie finansinį mokumą, dokumentą, patvirtinantį atsisakymą nuo kitos pilietybės, dokumentą, patvirtinantį sklandų lietuvių kalbos mokėjimą. Taip pat pareiškėjas turės išlaikyti Lietuvos konstitucinių pagrindų žinių patikrinimo testą. Šis testas taikomas visiems, išskyrus asmenis, peržengusius šešiasdešimt penkerių metų slenkstį, neįgaliuosius ir žmones, turinčius vienokių ar kitokių psichikos negalių.
Egzamino išvengti nepavyks, net jei pareiškėjas buvo teisėtai susituokęs su Lietuvos piliečiu. Tačiau šiuo atveju pretendentas į Lietuvos pilietybę turi vieną rimtą premiją sutrumpinto laukimo laiko forma. Taigi pagal galiojančius įstatymus pareiškėjo pasas po penkerių jo buvimo šalyje metų bus pareiškėjo rankose.
Kraujo santykiai
Užsienietis gali kreiptis dėl Lietuvos pilietybės, jei abu jo tėvai yra lietuviai tiek pagal tautybę, tiek pagal gimimo vietą. Ypatinga premija skiriama valstybės teritorijoje gyvenantiems lietuvių vaikams, anūkams ir proanūkiams iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Žinoma, norint patvirtinti tokių santykių faktą, teks sunkiai dirbti. Taigi diplomatinės institucijos darbuotojai prašo pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjo giminaitis, iki 1940 metų gyvenęs Lietuvos teritorijoje, yra būtent lietuvis. Toks dokumentas gali būti: pasas; studijų pažymėjimas; valstybės tarnybos dokumentas; karo tarnybos dokumentas.
Atsižvelgiant į „premijos“specifiką, nėra griežto dokumentų sąrašo. Tiks bet koks liudijimas, patvirtinantis protėvio giminės ir tautybės faktą. Prašymą ir prie jo pridėtą dokumentų paketą peržiūri Pilietybės komisijos darbuotojai. Jei valstybės teritorijoje nuolat ir teisėtai gyvenančio imigranto kraujo giminaitis kreipiasi dėl piliečio paso, jo klausimas bus išspręstas teigiamai. Tėvų statusas nevaidina lemiamo vaidmens.
Paraiška svarstoma daugelyje valstybės institucijų. Kiekvieno iš jų svarstymo terminas yra trisdešimt dienų. Apskritai, norint išspręsti problemą, reikia maždaug šešių mėnesių. Jei klausimas bus išspręstas pareiškėjo naudai, jis turės prisiekti Lietuvai. Tuomet naujai pagamintam piliečiui išduodamas lietuviškas pasas.
Dviguba pilietybė
Prieš keletą metų Seimas priėmė rezonansinį dvigubos pilietybės įstatymą. Taigi pagal dekretą teisę į dvigubą pilietybę Lietuvoje turi tik tie lietuviai, kurie gyvena NATO ir Europos Sąjungos šalyse. Ši privilegija taip pat taikoma imigrantų iš šios Baltijos valstybės vaikams. Septyniasdešimt aštuoni parlamentarai balsavo už įstatymo įsigaliojimą.
Pagal priimtą įstatymą yra tik septynios lietuvių grupės, turinčios teisę gauti dvigubą pilietybę. Be jau minėtų asmenų, gyvenančių NATO šalių ir Europos Sąjungos teritorijoje, „premiją“gali gauti:
- Tremtiniai.
- Politiniai kaliniai.
- Žmonių, kurie buvo priversti palikti šalį sovietų okupacijos metais, palikuonys.
- Etniniai lietuviai, kompaktiškai gyvenantys kaimyninėse valstybėse.
- Asmenys, turintys kitos valstybės pasą ir išimties tvarka tapę Lietuvos piliečiais.
- Lietuvių palikuonys ir tų šalių piliečiai, su kuriais Baltijos valstybė yra pasirašiusi atitinkamą sutartį.
Pažymėtina, kad iki šiol nė viena valstybė nėra sudariusi susitarimo su Lietuva dėl dvigubos pilietybės. Šiuo metu dviguba pilietybė Lietuvoje suteikiama tik išimtiniais atvejais. Tai gana retas atvejis ir, kai kurių dešiniųjų parlamentarų nuomone, prieštarauja šalies Konstitucijai.
