Istorikai pirmą kartą apie Kauną paminėjo rašytiniuose šaltiniuose 1361 m. Tuomet miestas buvo vadinamas Kovno ir vaidino svarbų vaidmenį Baltijos regiono ekonomikoje, būdamas Hanzos sąjungos narys nuo XV amžiaus vidurio. Kaunas garsėjo ir dideliu upės uostu. Per savo gyvavimo laikotarpį miestui pavyko aplankyti provincijos centro ir Lietuvos Respublikos sostinės vaidmenį. Kauno lankytinų vietų sąraše rasite pilis ir bažnyčias, bažnyčias ir vienuolynus, tvirtoves ir botanikos sodą. Planuodami ekskursinį maršrutą ir spręsdami, ką pamatyti Kaune, nepamirškite apie miesto muziejus. Vieną įsimintiniausių ekspozicijų siūlo Etnografijos muziejus ant Kauno rezervuaro krantų.
Kauno lankytinų vietų TOP-10
Kauno pilis
Šios gynybinės struktūros statyba prasidėjo XIII amžiuje, kai miesto gyventojams teko gintis nuo Lietuvos Kunigaikštystėje besiveržiančių kryžiuočių. Pilis minima 1361 m. Metraščiuose, tačiau praėjus keliems mėnesiams po jos parašymo, tvirtovė vis tiek pateko į vokiečių riterių puolimą.
Po šimtmečio sunaikintą pilį restauravo Lietuvos didysis kunigaikštis Vitovtas. Tada prie apvalios citadelės bokšto buvo pridėtas bastionas.
Tvirtovė sunyko XVII a. ir šiandien ji tik iš dalies atkurta. Iš visų pastatų turistams yra atviras apvalus bokštas, tačiau galite laisvai vaikščioti po teritoriją.
Koveno tvirtovė
1879-1915 metais Kaune pastatyta įtvirtinimų sistema buvo skirta atremti priešų atakas prieš vakarines Rusijos imperijos sienas. Jis gavo Kovno tvirtovės pavadinimą, nes tada miestas buvo vadinamas Kovno.
Tvirtovės statybos idėja ypač išryškėjo po 1812 m. Karo, kurio metu Napoleono armija netrukdomai kirto Nemaną iki Kovno. Tada per miestą ėjo geležinkelio linija iš Sankt Peterburgo į Varšuvą ir buvo priimtas sprendimas dėl tvirtovės poreikio.
Kompleksas gavo visas struktūras ir įtvirtinimus, būtinus pirmos klasės tvirtovei. Pirmieji septyni fortai yra panašaus dizaino, o vėlesni buvo pastatyti pagal naujausius projektus. 1908 m. Buvo pradėti stiprinti patys pirmieji pastatai, tvirtovė išsiplėtė ir atsirado stiprių vietų kelių kilometrų atstumu nuo senųjų bokštų.
Pirmojo pasaulinio karo metais Kovno tvirtovė po dešimties dienų gynybos pasidavė vokiečiams. Priežastis buvo personalo politikos klaidos. Didžiojo Tėvynės karo metu Lietuvą okupavę vokiečiai tvirtovę naudojo masinėms žydų mirties bausmėms.
Šiandien IX tvirtovės forte atidaromas muziejus, o visas kompleksas yra unikalus paminklas ir įtvirtinimo architektūros pavyzdys XIX-XX amžių sandūroje.
Jurgio bažnyčia ir vienuolynas
Gražiausias gotikos architektūros paminklas Kaune atsirado XVI amžiaus pradžioje. Ji buvo pastatyta siekiant pakeisti ankstesnę šventyklą, kurią vienuoliai bernardinai pastatė iš pušies rąstų 1463 m. 1471 metais Gardino meras Sandzivojevičius paskyrė ordinui didelį žemės sklypą, o vienuoliai pradėjo statyti didžiąją bažnyčią. Oficialiai darbai buvo baigti 1504 m. Vienuolynas tapo galutine architektūrinio ansamblio grandimi istoriniame Kauno centre, Nemuno ir Neries santakoje.
Nors bažnyčia ne kartą buvo sunaikinta gaisruose ir karuose, kauniečiai sugebėjo išsaugoti vientisą šventyklos išvaizdą, turtingą gotikinėmis detalėmis. Lanceto langai su arkiniais motyvais ir daugiapakopiai kontraforsai nusipelno ypatingo dėmesio.
Interjere reikėtų atidžiai apsvarstyti barokinius medinius altorius su masyviais pilonais ir įmantriais raižiniais, vargonų tribūną ir XVII a. Paveikslus.
Trejybės bažnyčia
1624–1634 m.ir Minsko gubernatoriaus Aleksandro Massalskio įsakymu Bernardinų vienuolyne buvo pastatyta bažnyčia Šventosios Trejybės garbei. Vos po kelerių metų šventykla smarkiai nukentėjo per gaisrą ir buvo atstatyta tik 1668 m.
Bažnyčia buvo pastatyta visiškai laikantis vėlyvojo renesanso stiliaus reikalavimų, tačiau dėmesingas tyrinėtojas gali lengvai pastebėti gotikinius architektūrinės išvaizdos elementus. Tačiau sodrus bažnyčios interjeras labiau primena prabangius rokoko stiliaus pastatus. Visi devyni jo altoriai yra gausiai dekoruoti medžio drožiniais ir skulptūrinėmis kompozicijomis.
1899 m. Bažnyčioje buvo atlikta didelio masto rekonstrukcija, ir nuo tada jos išvaizda nepasikeitė. Trejybės bažnyčia šiandien yra Kauno katalikų seminarijos komplekso dalis. Jo pastatas buvo pastatytas XX amžiaus pirmąjį trečdalį. Bernardinų kapinių vietoje.
Arkikatedra
Visi, pirmą kartą atvykę į miestą, ateina apžiūrėti pagrindinės Kauno bažnyčios. Apaštalų Petro ir Povilo bazilika vadinama gražiausia Lietuvos šventykla, kurioje galima pamatyti kelių architektūros krypčių - renesanso, neogotikos ir baroko - bruožų.
Bažnyčia buvo baigta statyti 1624 m. Anksčiau šioje vietoje buvo šventykla, datuojama XV a. Petro ir Povilo katedra yra vienintelė Lietuvos gotikinė bažnyčia, pastatyta kaip bazilika. Viduje rasite devynis altorius, o pagrindinio autorius yra skulptorius Podhaisky. Lankytojai taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į bažnyčios zakristiją, kurios skliautai pagaminti iš krištolo.
Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje bei prie bažnyčios prijungtuose mauzoliejuose yra žinomų žmonių Lietuvoje laidojimo vietų: vyskupo ir rašytojo M. Valančiaus, prelato Machiulio-Maironio ir pirmojo Lietuvos kardinolo. V. Sladkevičius.
Kauno garnizono bažnyčia
Dar viena labai įspūdinga šventykla buvo pastatyta Kaune pačioje XIX amžiaus pabaigoje. Jis buvo skirtas Kauno garnizone tarnaujančių parapijiečių ir buvusių stačiatikių reikmėms.
Pastato projektą sukūrė karo inžinierius Konstantinas Limarenko. Jam vadovaujant vyko statybos darbai, šventykla buvo pagaminta neobizantiško stiliaus. Projektas buvo parengtas ir įgyvendintas labai kruopščiai:
- Šventyklos pamatas buvo padėtas daugiau nei 4 m gylyje.
- Sienos yra beveik pusantro metro storio.
- Varpinė sustiprinta gelžbetoninėmis konstrukcijomis, kupolo skersmuo - 16 m.
Katedra buvo pašventinta 1895 metais šventųjų Petro ir Povilo garbei ir suteikė jai katedros statusą. Pirmojo pasaulinio karo metu miestą užėmę vokiečiai šventyklą pavertė liuteronų bažnyčia. 1919 m. Šventykla buvo perduota Kauno kariniam garnizonui ir gavo šventojo arkangelo Mykolo vardą.
Katedra garsėja ir tuo, kad 30 m. XX amžius jame vyko vargonų muzikos koncertai ir net skambėjo žinomi operos solistai.
1962 m. Bažnyčia tarnavo Dailės muziejaus poreikiams, jame buvo vitražų ir skulptūrų kolekcija.
Kauno rotušė
Senamiesčio širdyje, pagrindinėje aikštėje, pamatysite Rotušės pastatą, kuris nuo XVI amžiaus puošia Kauną. Jos statyba prasidėjo 1542 m., O iš pradžių Rotušė buvo vieno aukšto pastatas. Tada prie pagrindinio pastato buvo pridėtas antras aukštas ir bokštas. Rūsyje buvo surengtas kalėjimas, tačiau visos kitos Rotušės patalpos buvo naudojamos dėl daug malonesnių priežasčių. Jie juo prekiavo, saugojo archyvinius dokumentus, išleido dekretus, saugojo prekes ir registravo įvairius civilinės būklės aktus.
Bėgant metams Kauno rotušėje įsikūrė priešgaisrinė tarnyba ir savivaldybė, šaudmenų sandėlis ir archyvas, technikos institutas ir net keramikos muziejus.
Šiandien šis elegantiškas baltas barokinis pastatas, turintis klasicizmo bruožų, vadinamas „balta gulbe“. Rotušėje rengiamos iškilmingos vestuvių ceremonijos, oficialių delegacijų susitikimai ir pasirašomi svarbūs susitarimai.
Perkūno namas
Senojoje miesto dalyje pamatysite daug unikalių ir įsimintinų pastatų, tačiau Perkūno namai yra orientyras, kurio niekas negali praleisti abejingai.
Pastatą pastatė Hanzos pirkliai XV a. ir beveik šimtą metų tarnavo jų biure. Tada 1643 m. Namą nusipirkę jėzuitai atidarė jame koplyčią ir Perkūno namus naudojo kaip maldos namus. XIX amžiuje pastatas buvo restauruotas, iš dalies atstatytas ir jame atidaryta mokykla, o vėliau - teatras, kuriame Adomas Mickevičius mėgo lankyti spektaklius. Tiesą sakant, dvaras gavo Perkūno namų pavadinimą, kurio priežastis yra to paties pavadinimo pagoniško dievo atvaizdas, rastas remonto metu ant vienos iš sienų, kuris buvo atsakingas už griaustinį ir dangų tarp Baltijos tautų..
Šiandien pastate atidarytas poeto Mickevičiaus muziejus, o dvaras yra įtrauktas į šalies kultūros paveldo registrą.
Kauno botanikos sodas
Pietinėje miesto dalyje, senosios Aukštutinės Fredos dvaro teritorijoje, rasite Botanikos sodą, įkurtą 1920 -aisiais ir dabar priklausantį Didžiojo Vitovto universitetui.
Kauno botanikos sodo kolekcijoje yra daugybė augalų, priklausančių 8800 grupių. Čia yra didžiausi šalies šiltnamiai, kuriuose yra retų ir atogrąžų floros atstovų, įskaitant daugybę egzotiškų. Sode kruopščiai saugomas šimtametis parkas su tvenkiniais, kuriuose plaukioja gulbės ir antys, o tiltai, jungiantys rezervuarų krantus.
Pavasarį Kauno botanikos sodo teritorijoje galima apžiūrėti žydinčių tulpių kolekciją, suskaičiuojančią kelis šimtus veislių.
Čiurlionio muziejus
Profesionalios lietuvių muzikos įkūrėjo, kompozitoriaus ir dailininko Mikolajaus Čiurlionio pavardė nešioja Kauno nacionalinį dailės muziejų. Jis yra seniausias šalyje: pirmieji lankytojai ekspozicijos slenkstį peržengė 1921 m. Dabar kolekcija saugoma keliolikoje filialų ir skyrių, tačiau pagrindinis pastatas yra Kaune adresu: g. Putvinske, 55. Jame pamatysite eksponatų kolekciją, skirtą Čiurlionio veiklai ir jo palikimui. Muziejuje dažnai rengiamos parodos įvairiomis temomis, eksponuojamos užsienio muziejų ir meno galerijų kolekcijos.
Dar viena turistų pamėgta muziejaus šaka - Kauno paveikslų galerija. Jis yra pastate, esančiame g. Donelaichio 16. Galerijoje eksponuojami šalyje ir užsienyje gyvenančių lietuvių menininkų darbai. Žymiausi autoriai, kurių drobės eksponuojamos galerijoje, yra J. Machiunas, T. Site ir A. Mishkinis, žinomas dėl ikonų tapybos darbų.
