Lietuvos paplūdimio kurortas užima 25 kilometrų juostą Baltijos pakrantės netoli sienos su Latvija. Miestas oficialiai įkurtas 1253 m., Kai Palanga buvo minima vokiečių ordino kronikose. Jau keletą šimtmečių Palangos gyventojai užsiima tradicine žvejyba, prekyba ir gintaro rinkimu. Miestas dažnai praeidavo po įvairių valstybių vėliavomis: jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis, priklausė Rusijos imperijai ir priklausė Kuršo provincijai, buvo okupuotas vokiečių ir latvių. Istoriniai posūkiai paliko nemenką pėdsaką regiono praeityje, o turistai, atvykę į Baltijos paplūdimius, visada ras ką pamatyti Palangoje. Mieste išsaugotos senos bažnyčios, atkurtos įžymybėms priklausiusios memorialinės valdos, atidarytos muziejų ekspozicijos, kurios neabejotinai domina tiek suaugusiuosius, tiek jaunus turistus.
Palangos lankytinų vietų TOP-10
Tyszkiewicz rūmai
XIX amžiuje. Palanga priklausė Tyškevičių šeimai. Už jų pinigus mieste buvo pastatyta daug statinių, įrengti paplūdimiai, atidarytas teatras ir pradėta dirbti gimnazija. 1893 metais grafas Feliksas Tyszkiewiczius pradėjo statyti rūmus, apsuptus anglų parko. Architektas buvo Franzas Heinrichas Schwechtenas, kuris pasirinko tuo metu madingą neorenesansinį stilių, dosniai pagardintą projektui baroko ir klasicizmo bruožais.
Ypatingas dėmesys Tyszkiewicz rūmuose, atkurtuose po Antrojo pasaulinio karo, nusipelno:
- Koplyčią taip pat sukūrė Schwechtenas. Jis yra prijungtas prie rūmų dengta galerija ir dažnai tampa parodų vieta.
- Rožių sodas prie pietinio įėjimo ypač gražus vasarą, kai ant gėlynų žydi šimtai rožių krūmų.
- Terasa virš priekinės verandos yra didelio balkono pavidalo, paremta klasikinėmis kolonomis ir apribota kaustytomis turėklomis.
- Prie šiaurinio įėjimo įrengta Jėzaus figūra. Sovietmečiu nugriautos skulptūros kopija buvo padaryta iš išlikusių originalo nuotraukų, parsivežtų iš Prancūzijos sostinės 1900 m.
Šventės ir festivaliai dažnai rengiami dvarą supančiame botanikos sode.
Birutės kalnas ir rūmų parkas
Tiškevičiaus rūmus supantį didžiulį parką XIX amžiaus pabaigoje įkūrė grafas Feliksas. Tyshkevičius pakvietė prancūzą André, tuo metu žinomą architektą ir kraštovaizdžio dekoratorių, plėtoti projektą ir vadovauti jo įgyvendinimo darbams. Monsieur Edouard André sukūrė unikalų botanikos parką, kuriame didžiulėje teritorijoje puikiai jaučiasi daugiau nei 600 augalų rūšių. Kai kurie iš jų šiandien yra įtraukti į Raudonąją knygą, o Taškevičiaus parko reindžeriai prisideda prie kilnaus tikslo išsaugoti retus Baltijos floros egzempliorius.
Parke rasite poilsio zonas su patogiais suolais, fontanais ir tvenkiniais. Rezervuarus pasirinko vandens paukščiai - gulbės ir antys. Smėlio kopos, vadinamos natūraliomis Palangos ir viso Baltijos pajūrio pramogomis, harmoningai įrašytos į kraštovaizdį. Viena jų pavadinta pagonių kunigės Birutės vardu. Legendos byloja, kad Birutė tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vitovto motina. Į Birutės kalną veda takai, o jo viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, kurią puošia kunigystės skulptūra.
Gintaro muziejus Palangoje
1963 metais Tyszkiewicz rūmuose atidarytas Gintaro muziejus laikomas vienu didžiausių pasaulyje. Jo unikali kolekcija yra penkiolikoje kambarių, kurių bendras plotas yra 700 kv. m Iš viso muziejuje yra 30 tūkstančių saugojimo vienetų.
Palangoje esančiuose Tyszkiewicz rūmuose galima apžiūrėti nuostabaus dydžio ir grožio gintaro pavyzdžių, kurie dėl savo išskirtinumo priskiriami brangakmeniams. Didžiausia eksponuojamų eksponatų kopija vadinama „Saulės akmeniu“ir sveria daugiau nei 3,5 kg.
Vertingiausi gintaro dariniai vadinami inkliuzais. Kiekviename iš jų yra vabzdys arba augalo dalis, aplink kurią iš sukietėjusios dervos susidarė gintaro luitai.
Be Baltijos pakrantėje aptinkamų gintaro darinių, muziejuje pristatomi vertingos medžiagos daiktai. Pamatysite ne tik dekoracijas, bet ir bažnyčios indus, namų apyvokos daiktus, karstus, paveikslų rėmus, šachmatus, burlaivių modelius ir daug daugiau. Muziejuje eksponuojami kultūros paveldo objektai - XV amžiuje pagamintas žiedas, XVI amžiaus kryžius. ir įvairūs XVI-XIX a.
Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos bažnyčios statybas finansavo įvairūs mecenatai, tačiau trečdalį lėšų jos statybai skyrė tų pačių Tiškevičių šeima. Projektas pradėtas įgyvendinti pačioje XIX amžiaus pabaigoje. Po kelerių metų bažnyčia buvo pašventinta Mergelės Žengimo į dangų garbei.
Raudonų plytų pastatas pakilo į dangų daugiau nei 70 metrų ir yra aukščiausias Palangoje. Bažnyčioje galite pamatyti senas piktogramas ir raižyti marmurinius bareljefus, puošiančius interjerą. Jei jums patinka vargonų muzika ir chorinis dainavimas, prasminga ateiti į vakarines mišias.
Dėl nuostabios akustikos Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia dažnai rengia simfoninės muzikos koncertus ir kitus kultūrinius renginius per daugybę festivalių.
Senoji vaistinė
Name, esančiame adresu: g. Pirmoje pusėje atidaryta Vytauto, 33 m., Atidaryta vaistinė, kuri vieno unikalaus recepto dėka išgarsėjo visose Baltijos šalyse ir net už jos ribų. Vietiniai vaistininkai sugalvojo eliksyrą, kuriame yra 27 augalai. Senas vaistas vadinamas „999“ir vis dar parduodamas vaistinėje.
Vaistinė Palangoje tapo pirmąja Lietuvoje. Pastatas, kuriame jis dabar yra, yra tipiškas namas, pastatytas mieste XIX amžiaus pirmoje pusėje.
40 -aisiais. praėjusio amžiaus dvaras buvo atiduotas NKVD, prasidėjo liūdnas laikotarpis Palangos senosios vaistinės istorijoje. Nuteistieji tremčiai buvo surinkti kieme, iš kur vilkstinė buvo išsiųsta į Sibirą.
90 -aisiais. XX amžius pastatas buvo restauruotas ir jame vėl buvo paruošti stebuklingi eliksyrai. Galite nusipirkti daktaro Schroederio lašų ar legendinės tinktūros „999“kaip dovaną draugams ir kaip suvenyrą kelionei į Palangą prisiminti.
Schlupo muziejus
Palangai įgijus miesto statusą, 1933 m. Daktaras Jonas Šliupas tapo pirmuoju jos burmistru. Gimęs pasiturinčioje valstiečių šeimoje, jis buvo išsilavinęs JAV universiteto Medicinos fakultete ir dirbo Lietuvos diplomatiniu atstovu Jungtinėje Karalystėje ir JAV. 1930 m. Gydytojas apsigyveno Palangoje ir dėstė vietinėje mokykloje.
Dvarui, kuris priklausė Šlyupui, dabar suteiktas namų muziejaus statusas. Ekspozicija pristato Lietuvos nacionalinio sąjūdžio už nepriklausomybę, kurio dalyvis buvo dr. Šlupas prieš išvykstant į JAV, istoriją. Dalį dvaro patalpų užima Palangos praeičiai skirta paroda. Miesto istoriją galima sužinoti iš senų nuotraukų, autentiškų dokumentų ir žemėlapių. Savininko studija leidžia žvilgtelėti į privatų Lietuvos gydytojo, praktikavusio XX amžiaus trečdalyje, gyvenimą.
Muziejuje eksponuojama profesoriaus I. Končiaus fotografijų kolekcija pasakoja apie Palangos apylinkes. Nuotraukose matomi senamiesčio ir Baltijos jūros vaizdai.
Monchio namų muziejus
1998 metais Palangoje buvo atidarytas dailės muziejus, ekspozicijos pagrindas - 200 Antano Mončio kūrinių. Garsus Lietuvos skulptūros, grafikos ir tapybos meistras gimtajam miestui padovanojo didelę savo darbų kolekciją.
Monchis beveik visą savo gyvenimą praleido tremtyje, tačiau meilė gimtajai Baltijos šaliai nepaliko šeimininko iki pat savo gyvenimo pabaigos. Kūriniuose atsekami etniniai lietuvių motyvai, kiekvienas paveikslas, grafinis eskizas ar skulptūra persmelkti žmogaus emocijų ir aistrų.
Ypatingas ekspozicijos bruožas yra galimybė susipažinti. Autorius paliko, kad kiekvienas kūrinys tiesiogine prasme būtų apčiuopiamas lankytojo, todėl eksponatus galima pasiimti ar paliesti.
Šunų muziejus
Mūsų mažesnių brolių mylėtojai, patekę į Palangą, tikrai užsuks į 2010 m. Baltijos kurorte atidarytą Šunų muziejų. Jo savininkai yra Kusų šeima. Dailininkas Vytautas su žmona Vida pradėjo rinkti figūrėles, statulėles, šunų atvaizdus 90 -ųjų pradžioje.
Idėja kilo keturkojų parodoje, kurioje Kusai nusipirko pirmąją figūrėlę. Nuo to laiko kolekcija labai išaugo, o šiandien Palangos muziejuje galima pamatyti daugiau nei 3000 daiktų, skirtų žmonių draugams.
Be figūrėlių, pagamintų iš gintaro ir reprezentuojančių vietinių meistrų baltišką stilių, muziejuje rasite figūrėlių iš akmens ir medžio, bronzos ir sidabro, stiklo ir onikso, šiaudų ir net marcipano. Rašalo puodeliai ir kiaulės, druskos purtyklės ir lėkštės, laikrodžiai ir raktų pakabukai, dėžutės ir durų rankenos yra pagaminti iš keturių kojų skirtingų veislių. Didžiausias eksponatas - iš medžio išdrožta šuns skulptūra, kurios aukštis siekia 80 cm.
Viena iš muziejaus salių skirta savininko darbui. Čia galite pažvelgti į Palangoje ir Lietuvoje žinomo tapybos meistro Vytauto Kuso paveikslus.
Jonines
Jei Palangoje atsidursite vasaros įkarštyje, turėtumėte pamatyti, kaip jos gyventojai švenčia Yonines šventę. Taip pavadinta trumpiausia metų naktis, kuri įvyks birželio 22 d.
Išvakarėse ant aukštų kopų ir kalvų statomi laužai ir pagoniškos relikvijos. Naktį dega laužai, vyksta apvalūs šokiai, skanduotės ir šokiai. Šventė primena Ivano Kupalos naktį Rusijoje ir Ligo Latvijoje, tačiau turi savo ypatybes ir tradicijas. Joninių naktis užima vertą vietą Lietuvos ir Palangos kultūrinių lankytinų vietų sąraše.
Šventosios uostas
Mažas kaimas Palangos pakraštyje kasmet tampa Žvejo dienos atostogų vieta. Paprastai ji švenčiama antrąjį liepos sekmadienį, o šiuo metu vietiniai gyventojai ir turistai iš visos pakrantės renkasi į Šventosios uostą.
Šventės garbei organizuojamos įvairios varžybos: žvejyba be meškerės, virvės traukimas, mazgų surišimas greičiu, estafetės. Visi svečiai vaišinami šviežios žuvies sriuba, o atostogos baigiasi šokiais, šventėmis ir tradiciniais fejerverkais.
