Atrakcijos aprašymas
Tikslus Valdų Šventosios Trejybės katedros įkūrimo laikas nežinomas. Šventykla iš pradžių buvo pastatyta iš medžio ir kelis kartus buvo pražūtingų gaisrų. Pavyzdžiui, tikrai žinoma, kad 1693 m. Balandžio 11 d. Pavasarį šventykla buvo smarkiai apgadinta dėl baisaus gaisro.
1694 m., Pagal palaimintąjį Velikie Luki ir Novgorodo metropolito Korniliy laišką, buvo gautas reikiamas leidimas statyti ir pašventinti akmeninę bažnyčią Šventosios Trejybės garbei. Sprendžiant iš to meto raštvedybos įrašų, tampa aišku, kad Trejybės katedra buvo pastatyta ištikimų parapijiečių lėšomis. Šventyklos pašventinimas įvyko 1744 m., Valdant imperatorienei Elžbietai Petrovnai. Nuo 1772 m. Katedroje buvo patvirtinta arkivyskupo tarnyba. Šventyklos parapijoje buvo trečdalis Valdų nuo katedros aikštės pradžios iki pačios Zimogorye ir apie 11 kaimų, tarp kurių buvo: Eremina Gora, Ovinchishche, Dobyvalovo, Dolgie Borody, Ugrivo ir kai kurie kiti.
Katedroje yra antimensijų, viena iš jų pašventinta valdant Jekaterinai II Sankt Peterburgo mieste Sankt Peterburge ir Naugarduko arkivyskupas Gabrielius. Būtent į šią antimensiją buvo įdėta dalelė šventojo apaštalo, kuris buvo arkidiakonas ir pirmasis kankinys Steponas, relikvijų.
XVIII - XIX amžiuje Šventosios Trejybės bažnyčia buvo ne kartą modifikuota ir net radikaliai atstatyta. 1802–1803 m. Buvo išmontuotos ir vėl pritvirtintos prie bažnyčios dvi šoninės koplyčios: šiaurinė, pašventinta Dievo Motinos Tikhvino piktogramos vardu, ir pietinė, pašventinta vardan šventasis didysis kankinys Paraskeva-Pyatnitsa. 1837 m. Varpinė, kilusi iš XVIII a., Buvo visiškai išardyta dėl to, kad sienos mūre susidarė didelis plyšys; vietoje senosios varpinės buvo pastatyta nauja varpinė, dar erdvesnė ir talpesnė, tačiau, kaip ir ankstesnė, „graikiško“stiliaus. Didžiausiam varpui buvo paskirta pirmoji pakopa - šventinė pakopa, o viršutinė pakopa buvo skirta „Weekday“, „Polyeleos“ir „Voskresny“, taip pat kiti maži ir vidutinio dydžio varpai. Dėl to, kad prie katedros atsirado varpinė, šventykla tapo aiškiai matoma iš visų miesto taškų.
1851 metų viduryje vyko didelio masto darbai, susiję su šventyklos rekonstrukcija, o ikonostazės buvo paauksuotos, sienų tapyba atnaujinta, o kelių ypač gerbiamų vietinių ikonų sidabriniai rėmai paauksuoti. 1852 m. Gegužės 13 d. Pavasarį Novgorodo metropolitas Antanas pašventino pagrindinį šventyklos altorių. 1853 m. Buvo nupieštos visos esamos šventyklos sienų freskos, ką anksčiau padarė dailininkas Ivanas Dubininas.
Procesijos, prasidėjusios 1850 m., Metu visi miestiečiai lydėjo Pirėnų Dievo Motinos piktogramą iki vienuolyno pastato - tada katedroje atsitiktinai kilo gaisras, kuris tuo metu nebuvo pastebėtas, todėl jis sukėlė daug žalą. Katedros stogas visiškai sudegė, o varpinė buvo ypač smarkiai apgadinta. Vienu metu buvo išmestas didelis varpas varpinei, kuri gaisro metu buvo gerokai apgadinta, nes nukrito ir beveik visiškai sudaužė. Dar visai neseniai buvo pažeistas ir atnaujintas interjeras, nes pažodžiui žuvo ne tik ikonostazė, bet ir daugybė piktogramų bei freskų. Kai kurias piktogramas vis tiek pavyko išgelbėti nuo mirtino gaisro, tarp kurių buvo Šv. Beveik metai buvo skirti visiškam katedros restauravimui, o visi darbai buvo atlikti tik iš parapijiečių pinigų.
1881 m. Pavasarį šventykla vėl buvo apšaudyta, o po to pagrindinė koplyčia Šventosios Trejybės vardu. Trečiajame dešimtmetyje pamaldos buvo sustabdytos Trejybės katedroje, o šventykla buvo uždaryta. 1941–1942 m. Šventyklos pastate dirbo evakuacijos ligoninė, o vėliau-Raudonosios armijos namai. Pasibaigus Didžiajam Tėvynės karui, šventyklos pastate veikė rajono kultūros namai.
1997 metų pradžioje buvo surinkta daug pinigų bažnyčios remontui. Po restauravimo darbų 1998 m. Bažnyčią pašventino Naugarduko arkivyskupas Levas.
