Atrakcijos aprašymas
Nikolajaus dominikonų bažnyčia - viena seniausių Gdansko bažnyčių, sukurta XII amžiaus pabaigoje. Pirmoji nedidelė bažnyčia, skirta Šv. Nikolajui, buvo pastatyta 1185 m. Jis buvo sukurtas dviejų svarbių prekybos kelių sankryžoje: senoviniame prekybiniame kelyje ir maršrute, vedančiame iš karališkosios pilies į Pomeraniją. Į bažnyčią atvyko ir vietiniai gyventojai, ir atvykstantys pirkliai bei jūreiviai. 1227 m. Sausio mėn. Pomoro kunigaikštis Svjatopolkas perdavė bažnyčią dominikonų ordinui Jaceko Odrovaco asmenyje. Netrukus bažnyčia buvo paversta vienuolynu. 1260 metais popiežius Aleksandras IV suteikė privilegijas Gdanskui, nuo tada į miestą pradėjo atvykti piligrimai. 1348 metais buvo pradėti vienuolyno plėtimo darbai. 1487 m. Pasirodė žvaigždžių skliautas, aštuonkampis skliautas buvo baigtas.
Reformacijos metu vienuolynas buvo apiplėštas ir iš dalies sunaikintas 1525 ir 1576 m. Vienuoliai buvo išvaryti iš vienuolyno, kai kurie buvo nužudyti. Po karaliaus Žygimanto Augusto įsikišimo 1567 m., Dominikonai grįžo į vienuolyną.
1587 metų spalį karalius Žygimantas III vienuolyne pažadėjo savo įsipareigojimus respublikos atžvilgiu. Nuo to momento prasidėjo klestėjimo laikotarpis. Čia klestėjo ne tik dvasinis gyvenimas, bet ir atsirado lėšų naujiems vargonams įsigyti, altoriui rekonstruoti. XVII amžiaus pabaigoje šiaurinėje altoriaus dalyje buvo pastatyta gotikinė koplyčia. 1834 m. Dominikonai paliko miestą, o bažnyčia tapo viena iš keturių katalikų Gdanske.
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia nebuvo sunaikinta. Pasak legendos, kunigas papirko Raudonosios armijos karius geru alkoholiu, todėl kariai bažnyčios neapiplėšė ir nesudegino. 1945 m. Balandžio mėn., Po 111 metų nebuvimo, dominikonai vėl pasirodė Gdanske ir bažnyčioje.
60 -ųjų pabaigoje bažnyčia tapo opozicininkų susibūrimo vieta. Tėvas Liudvikas Višnevskis organizavo susitikimus, kuriuose dalyvavo gimnazistai, vėliau studentai ir politikai.
