Atrakcijos aprašymas
Sacro Convento yra pagrindinis pranciškonų ordino vienuolynas, esantis Asyžiuje ir kartu su San Francesco bažnyčia įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Nepaisant to, kad Pranciškonų ordino vado rezidencija yra Romoje, būtent Sacro Convento yra laikomas dvasiniu brolijos centru.
Vienuolynas stovi ant uolėtos uolos tarp Tesho ir Spoleto upių slėnių už viduramžių Asyžiaus. Būtent čia šventasis Pranciškus Asyžietis paliko būti palaidotas. Jo kūnas šiandien yra didingos San Francesco bažnyčios žemutinėje pakopoje, nudažyto paties Giotto freskomis.
„Sacro Convento“statyba prasidėjo 1228 m., Iš karto po to, kai kanonizuotas Pranciškonų ordino įkūrėjas. Tam žemė buvo skirta vadinamojoje Pragaro kalvoje - faktas, kad nusikaltėliai ten buvo vykdomi mirties bausmės daugelį dešimtmečių. Ir šventasis Pranciškus nusprendė čia išeiti į pensiją norėdamas rasti amžiną ramybę, nes jo Mokytojas - Jėzus Kristus - taip pat buvo įvykdytas kaip nusikaltėlis už Jeruzalės miesto sienų. Nuo tada kalva vadinama rojumi. Kadangi pranciškonų brolija, pagal chartiją, negalėjo turėti turto, pastatytas vienuolynas ir bažnyčia buvo Vatikano žinioje - jie jam priklauso iki šiol.
Tikėtina, kad religinis kompleksas buvo baigtas statyti 1239 m. Tada, be San Francesco bažnyčios, jame buvo refektorius, bendrabutis, koplyčia popiežiui ir scenarijus su biblioteka. Pastarasis du šimtus metų savo turinio turtingumu varžėsi su Sorbona ir Avinjonu. XV amžiuje popiežiaus Sikto VI iniciatyva vienuolynas buvo išplėstas ir tarnavo kaip pontifiko vasaros rezidencija. Po dviejų šimtų metų netoliese buvo pastatyta piligrimų prieglauda, kuri leido vienuolynui priimti daugiau piligrimų. Beje, pinigus vaikų namų statybai paaukojo Ispanijos karaliai.
Šiandien Sacro Convento nebenaudojamas kaip vienuolynas. Nuo 1971 m. Jame veikia teologinis institutas, į kurį susirenka studentai ir mokslininkai iš trijų pranciškonų ordino šakų, taip pat iš Klarizinų ordino, įkurto Pranciškaus Asyžiečio pasekėjos šventosios Klaros.
