Gintaro muziejus (Gintaro Muziejus Galeria) aprašymas ir nuotraukos - Lietuva: Vilnius

Turinys:

Gintaro muziejus (Gintaro Muziejus Galeria) aprašymas ir nuotraukos - Lietuva: Vilnius
Gintaro muziejus (Gintaro Muziejus Galeria) aprašymas ir nuotraukos - Lietuva: Vilnius

Video: Gintaro muziejus (Gintaro Muziejus Galeria) aprašymas ir nuotraukos - Lietuva: Vilnius

Video: Gintaro muziejus (Gintaro Muziejus Galeria) aprašymas ir nuotraukos - Lietuva: Vilnius
Video: 琥珀博物館Amber Museum-Gallery立陶宛首都維爾紐斯Vilnius.Lithuania舊城1994年UNESCO(1) 2024, Liepa
Anonim
Gintaro muziejus
Gintaro muziejus

Atrakcijos aprašymas

Gintaras yra vienintelis Lietuvoje išgaunamas brangakmenis. Baltijos gintaras dar vadinamas Lietuvos auksu. Jis plačiai žinomas ir vertinamas visame pasaulyje, jau nekalbant apie pačią Lietuvą. Šalyje yra kelios galerijos ir muziejai, skirti gintarui. 1995 metais Vilniaus mieste buvo atidarytas muziejus, skirtas gražiam gamtos kūriniui, Lietuvos žemės saulės akmeniui. Lietuvos žemė neturi mineralų, o gamta Lietuvos žmonėms davė gintaro.

Yra dvi gintaro išvaizdos versijos. Pirmoji, mokslinė versija, mano, kad gintaras susidarė iš prieš penkiasdešimt milijonų metų Europoje išaugusių pušų sakų. Veikiant vandeniui ir kai kuriems kitiems nežinomiems cheminiams junginiams, įvyko reakcija, palanki šio akmens išvaizdai.

Antroji versija yra graži, romantiška legenda. Sako, kad seniai jūros dugne gyveno deivė Jurate. Po vandeniu ji turėjo gražius gintaro rūmus. Vieną dieną ji sutiko gražų žveją, vardu Kastytis, ir jie įsimylėjo. Kai dievas Perkūnas apie tai sužinojo, jis supyko ir nuskandino paprastą žveją, kuris išdrįso mylėti deivę. Po to jis išsiuntė žaibus į povandeninius gintaro rūmus, juos sunaikino ir sudaužė į mažus gabalus. Jie sako, kad dideli gintaro akmenys yra buvusių rūmų fragmentai, o maži akmenys, kuriuos žmonės randa krante, yra deivės ašaros jos mylimajam.

Gintaras buvo žinomas nuo seno, dar akmens amžiuje iš jo buvo gaminami papuošalai, amuletai ir lėkštės. Archeologinių kasinėjimų metu, paleolito eros laidotuvėse, buvo rasta tokių amuletų ir papuošalų, pagamintų iš žalio gintaro.

Yra nuomonė, kad gintaras turi magiškų gydomųjų savybių. Todėl senovėje iš jo dažniausiai buvo gaminami amuletai, skirti apsaugoti jų savininkus nuo ligų ir negandų. Yra šalių, kuriose gintaras laikomas beveik panacėja nuo visų ligų. Pavyzdžiui, karoliai iš žalio gintaro buvo naudojami skydliaukės gydymui. Jie sako, kad perdirbtas gintaras praranda savo gydomąsias ir stebuklingąsias savybes.

Šį saulės akmenį galima rasti visur Lietuvoje. Tačiau norėdami geriau pažinti šį nuostabų gamtos kūrinį, turite aplankyti šio perlo namus - Gintaro muziejų Vilniuje.

Muziejaus pastatas yra palyginti naujas, pastatytas baroko stiliumi ir nusipelno dėmesio. Faktas yra tas, kad statybos metu, archeologinių kasinėjimų metu rūsio aikštėje buvo aptiktos dvi krosnys ir daug keramikos fragmentų. Visi šie radiniai eksponuojami muziejuje atskiroje parodoje.

Pirmasis muziejaus pastato aukštas pastatytas XVII a. Gatvių lygyje, kurios buvo maždaug septyniasdešimt centimetrų žemiau dabartinių gatvių. Pamatai, žinoma, buvo padėti dar žemiau: XIV-XV a. Pastatų lygyje.

Muziejus pristato turtingiausią natūralaus gintaro kolekciją. Čia galite pamatyti visų spalvų, dydžių ir formų akmenis. Atskirai eksponuojama reta akmenų kolekcija su augalais ir gyvūnais, kurie puikiai išsaugoti skaidriame akmens korpuse. Dažniausiai randami akmenys su smulkiais vabzdžiais. Tačiau muziejuje yra toks retas akmuo, kuris savo amžiname glėbyje uždarė apvalkalą. Lieka paslaptis, kaip ji pateko į akmens nelaisvę.

Muziejaus ekspozicijose ypatingą vietą užima salė, kurioje eksponuojama archeologinė gintaro kolekcija - Juodkrantės lobis. Tai didžiausia tokia kolekcija pasaulyje. Jame yra 434 įvairių spalvų ir formų gintaro dirbiniai iš žalio gintaro. Atskiras stendas skirtas kitiems gintaro telkiniams pasaulyje. Atskiroje ekspozicijoje pristatomi gintaro papuošalai, sukurti vietinių meistrų. Jie yra tikri meno kūriniai ir gali patenkinti įmantriausius žinovų skonį. Šie šedevrai pagaminti naudojant tradicinius ir šiuolaikinius akmens apdirbimo metodus.

Lankytis Lietuvoje ir nesilankyti šiame muziejuje - tai lyg visai nesilankyti šioje šalyje, nes šis akmuo tapatinamas su pačia šalimi.

Nuotrauka

Rekomenduojamas: