Viena iš Rusijos kaimynų Baltijos šalyse Estija dažnai yra anekdotų objektas. Neskubus ir ramus jos gyventojų temperamentas pasireiškia viskuo, todėl Estijos kultūra yra veidrodinis nacionalinio charakterio vaizdas. Estai yra kruopštūs, sąžiningi, kruopštūs smulkmenose, ištvermingi, pasirengę viską pamatyti iki galo ir yra labai padorūs.
Užkariautojai ir jų įtaka
Estijos kultūra vystėsi per daugelį amžių ir daug užkariautojų vaidino svarbų vaidmenį jos raidoje. XI amžiuje kunigaikštis Jaroslavas, remdamas kampaniją prieš Čudą, įkūrė Tartu miestą, o tų kraštų gyventojų žodynas pasipildė rusų neologizmais.
XIII amžiuje šalį užpuolė kryžiuočiai, jos žemėse tapo daugybė danų ir vokiečių, o tai reiškia, kad Estijos kultūra gavo naujų užpilų svetimų papročių ir įsakymų pavidalu.
XV amžius atnešė naują madą: pradėta gausiai statyti krikščionių vienuolynus, kurie taip pat tapo pirmaisiais švietimo centrais. Viduramžiais mieste vystėsi ir estų kultūra. Hanzos sąjunga, kurioje šalis atsidūrė, buvo įkurta siekiant apsaugoti progresyvius prekybininkus nuo feodalų viešpatavimo, o jos nariai įgijo naują europietišką gyvenimo būdą.
UNESCO saugo Taliną
Senasis Estijos sostinės centras yra įtrauktas į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Svarbiausi jos objektai pradėti statyti XIII amžiuje, o pats pirmasis akmeninis pastatas Taline buvo Toompea pilis.
Sostinės svečiai vienodai džiaugiasi tuo pačiu istoriniu laikotarpiu senamiestyje pastatyta Katedra. Žemutinėje senojo Talino dalyje svarbi kultūros paveldo vieta yra Rotušės aikštė su Rotušės pastatu. Gotikiniai pastato kontūrai atrodo iškilmingai ir didingai. Aikštė tampa neįtikėtinai graži per Kalėdų šventes, kurias ypač mėgsta estai.
Sutiko drabužiai
Tautinė apranga yra svarbi senosios Estijos kultūros paveldo dalis. Šiandien jį galima pamatyti daugiausia muziejuose, o vos prieš šimtmetį liaudies kostiumas buvo laikomas protingu drabužiu ir kiekvienas estas privalėjo jį turėti sulaukęs pilnametystės. Merginos vilkėjo siuvinėtus marškinius ir kilimus. Jų papuošalai buvo pagaminti iš sidabro, o galvos apdangalas liudijo ištekėjusios ponios statusą. Vyrai rengėsi kukliau, tačiau nė viena šventė ar šventė negalėjo apsieiti be iškilmingo tautinio kostiumo ir jiems.
