Heseno valstijoje ši gyvenvietė užima svarbią vietą, ji yra ir pagrindinis metropolinio regiono miestas, ir Vokietijos ekonominio, mokslinio, kultūrinio ir turistinio gyvenimo centras. Kadangi jis yra Frankonijos teritorijoje, kurioje iš pradžių gyveno frankai, jis gavo savo pavadinimą iš jų. Tiesą sakant, Frankfurto prie Maino istorija prasideda nuo garsiosios Romos imperijos eros.
Nuo antikos iki viduramžių pabaigos
Archeologai šiandien randa miesto apylinkėse objektų, susijusių su Romos valdymo laikotarpiu. Daugelis artefaktų datuojami I a. Mūsų eros amžiuje, todėl tam tikra prasme galime teigti, kad Frankfurto prie Maino istorija pradėta rašyti Romoje.
Vėliau būtent šiame senoviniame mieste buvo renkami aukščiausios imperijos galios atstovai. Pirmasis tokio lygio įvykis įvyko 885 m. Bėgant amžiams Vokietijos imperatoriai ir karaliai buvo išrinkti ir karūnuoti kaimyniniame Achene. Pirmasis teisinės valdžios atstovas, karūnuotas Frankfurte prie Maino, buvo Maksimilijonas II (1562 m.), Jo pavyzdžiu pasekė šie imperatoriai. Paskutinis karūnavimas įvyko 1792 m., Francas II tapo imperatoriumi, jis baigė Romos imperijos erą šiose teritorijose.
Viduramžių miesto gyvenimas niekuo nesiskyrė nuo kaimynų - tos pačios problemos, kurias sukėlė tarpusavio karai, kaimynų pretenzijos į žemę, epidemijos. Miestui išgyventi padėjo Frankfurto mugė, kuri pirmą kartą buvo surengta 1150 m., Knygų mugė rengiama nuo 1478 m. Ir veikia iki šiol.
Frankfurtas prie Maino XIX - XX a
Pradžioje Napoleono kariai paliko savo pėdsakus Frankfurto prie Maino istorijoje, nes miesto teritorija ne kartą buvo okupuota prancūzų. Napoleono pralaimėjimas, jo atsisakymas nuo sosto sukėlė rimtų politinių pokyčių Europoje.
Frankfurto Didžioji Kunigaikštystė dingo iš Europos žemėlapio, miesto teritorijos buvo prijungtos prie Vokietijos Federacijos. Frankfurtas, turėdamas ypatingą padėtį, tapo laisvas ir turėjo savo atstovą Bundestage. Po 1866 m. Miestas pateko į Prūsijos jurisdikciją. Geografiškai ji priklauso Heseno-Nasau provincijai.
1920 metais Frankfurtas prie Maino vėl išgyveno prancūzų okupacijos ir išsivadavimo laikotarpį, tada į valdžią atėjo naciai. Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, miesto kvartalai daug kartų bombarduojami, istoriniai miesto pastatai nustojo egzistuoti, išliko tik pavieniai pastatai.
