Nedidelė Artimųjų Rytų valstybė su kedru ant vėliavos ir sostinė Beirutas oficialia kalba pasirinko arabų kalbą. Libane gyvena apie keturi milijonai žmonių, o libaniečiai yra didžioji dauguma.
Šiek tiek statistikos ir faktų
- Beveik 4% libaniečių yra armėnai, 95% - libaniečiai, o likusi dalis gyventojų yra turkai ir sirai, drūzai ir graikai, prancūzai ir egiptiečiai.
- Libano Respublikoje apie 40% piliečių yra krikščionys, ir tai yra daugiau nei bet kurioje kitoje regiono šalyje.
- Libanas nepriklausomybę nuo Prancūzijos įgijo 1943 m., Tačiau prancūzų kalbos tradicijos ir šiandien išlieka labai stiprios. Buvusio protektorato kalba de facto laikoma nacionaline darbininkų kalba. Būtent jis yra plačiai paplitęs kartu su anglų kalba ir yra mokomas vietinėse mokyklose kaip antroji kalba po gimtosios.
- Kalbančių prancūziškai yra 16 tūkstančių žmonių, o tik 3 tūkstančiai libaniečių mano, kad anglų kalba yra gimtoji kalba.
- Be arabų daugumos kalbos, Libane kalbama graikų, kurdų ir turkų kalbomis.
- Įdomu tai, kad Libano krikščionys renkasi prancūzų kalbą, o musulmonai labiau linkę mokytis anglų kalbos.
- Maždaug ketvirtadalis milijono gyventojų idealiai kalba armėnų kalba respublikoje.
Arabų kalba Libane
Finikiečių kalba, kuri senovėje išplito šiuolaikinio Libano teritorijoje, iki IV a. buvo išstumtas aramėjų, o paskui, užkariaujant Aleksandrą Didįjį - graikas. Kai arabai atvyko į regioną VII amžiuje, jie pradėjo primesti savo tradicijas, religiją ir, žinoma, kalbą. Taip Libane atsirado arabų kalba.
Libano arabų kalbos tarmė tarnauja kaip komunikacijos priemonė kasdieniame gyvenime ir tarnauja beveik 4 milijonams respublikos kalbėtojų. Priklauso rytų tarmių pogrupiui Syro-Palestina. Libano Respublikoje gyvenantys krikščionys arabai daro viską, kad propaguotų vietinę arabų įvairovę.
Turistų pastabos
Viena iš labiausiai civilizuotų regiono šalių, Libano Respublika netgi gavo neoficialų pavadinimą „Artimųjų Rytų Šveicarija“. Turistas, turintis minimalias anglų kalbos žinias, galės čia atsipalaiduoti maksimaliai patogiai. Miestuose ir netoli archeologinių vietų visada yra galimybė pasitelkti profesionalių anglakalbių gidų pagalbą, o visa reikalinga informacija kelionių informacijos centruose yra išversta į anglų ir prancūzų kalbas.
