Atrakcijos aprašymas
Kernavė yra unikali vietovė, kurios egzistavimas supažindina su nuostabia išnykusia civilizacija ir kultūra. Tik čia galima atsekti svarbius žmonijos raidos etapus. Pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje yra penkių baltų įtvirtinimų kompleksas. Garsusis valstybinis draustinis yra dešiniajame Neries krante, trisdešimt penkių kilometrų atstumu nuo Vilniaus.
Šioje vietoje galite atsekti visą baltų tautų kūrimosi ir raidos istoriją, sužinoti Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją. Rezervate rasta unikalių senovės kultūrų pėdsakų - nuo X amžiaus prieš Kristų iki viduramžių. Jau pirmaisiais mūsų eros amžiais Payauta slėnyje susiformavo didelės gyvenvietės. Siekiant apsaugoti juos nuo išorinių priešų, buvo pastatyti įtvirtinimai. Sustiprintos gyvenvietės, kaip vienintelis protoistorinių gyvenviečių tipas, Lietuvoje egzistavo nuo bronzos amžiaus iki XIV amžiaus pabaigos. Šalyje yra apie tūkstantis gyvenviečių, tačiau tik tokio penkių netoliese esančių gyvenviečių komplekso niekur kitur Baltijos jūros regione nėra. Piliakalniai yra vertingiausias ir reikšmingiausias Kernavės draustinio elementas. Tai gyvas liudijimas apie natūralius ir istorinius žmonijos raidos procesus, jos šimtmečius gyvavusią veiklą.
Kernavės paminėjimas raštu pirmą kartą aptinkamas G. Wartbergo kronikoje ir 1279 metų Livonijos rimuotoje kronikoje. Patikimai žinoma, kad XIII amžiuje tai buvo feodalinės santvarkos miestas. Tuo metu mieste buvo didelė kunigaikščio pilis ir penkios tvirtovės, įrengtos ant aukštų įtvirtinimų. Visi jie susivienijo į vieną gynybos zoną. Sustiprintos gyvenvietės buvo suformuotos natūralaus kraštovaizdžio aukštumose, žinoma, jas užbaigė žmonės. Dabar iš feodalinio miesto išliko didingi kalvų fortai, apaugę vešlia kalvos žole. Žolė čia yra ypatingos spalvos, ryškiai žalia. Susidaro įspūdis, kad tokia žolė gali būti tik čia.
1390 m. Kryžiuočiai užpuolė kaimą ir sudegino jį iki žemės. Ilgą laiką ši vieta buvo apleista, todėl laikui bėgant senojo miesto liekanos buvo paslėptos po storu aliuvinio dirvožemio sluoksniu. Šios natūralios lovatiesės išsaugojo visas organines medžiagas. Taigi, miestiečių gyvenimo pėdsakai buvo išsaugoti nepažeisti ir šiandien juos atranda archeologai kasinėjimų metu. Daugiau nei 30 metų archeologai semiasi neįkainojamos informacijos iš šių kultūrinių sluoksnių. Visi archeologiniai radiniai yra surinkti Kernavi istorijos ir archeologijos muziejuje daugybėje unikalių kolekcijų. Nuo 2005 m. Turistai gali prasmingai praleisti laiką dalyvaudami archeologiniuose kasinėjimuose.
Be archeologų, čia nuolat plūsta istorikai, kultūros paveldo tyrinėtojai ir tiesiog turistai.
Be įtvirtintų gyvenviečių kalvų, turistų dėmesį patraukia ir medinių pastatų liekanos, senovinė bažnyčia, likę buvusių miesto pastatų pamatai. Čia galite pasigrožėti bekalta medine aštuonkampiu koplyčia ar senais vandens malūnais. Teritorijoje veikia medinių skulptūrų parkas. Neįprastų ir neįprastų dalykų čia galima rasti kiekviename žingsnyje, pradedant nuo įėjimo į senovinį miestą. Prie pačių vartų yra šarvuočio vilko riterio statula.
Daugelis turistų čia bando atvykti liepos pradžioje, iki Valstybės dienos. Šiuo metu Kernavėje švenčiamos „Gyvosios archeologijos dienos“, rengiami grandioziniai pasirodymai, kurių metu demonstruojami senovės amatai, organizuojami senovės muzikos koncertai. Atostogų metu žiūrovai gali dalyvauti įvairiose viduramžių veiklose, tokiose kaip ieties metimas, jodinėjimas žirgais riterių amunicijoje ir šaudymas iš lanko. Kariniai klubai atvyksta iš skirtingų šalių, kad čia pademonstruotų savo kovos menus.
Kita plataus masto ir perpildyta šventė, švenčiama Payauta slėnyje, yra Jonines arba Ivano Kupalos diena. Šią dieną organizuojami renginiai, susiję su senoviniais papročiais ir ritualais. Dar viena įspūdinga šventė, kasmet organizuojama rugpjūčio pabaigoje-Baltijos šalių neofolkloro festivalis.
Kernavė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo šedevrų sąrašą.
