Atrakcijos aprašymas
Riedulys Puntukas yra 6 kilometrai nuo Anykščių, Ligumų miške, kairiajame Šventosios upės krante. Tai antras pagal dydį didžiulis akmuo Lietuvoje. Jo aukštis yra 5,7 metro, ilgis - 6, 9 metrai, plotis - 6, 7 metrai. Akmens svoris yra 265 000 kilogramų.
Yra įvairių legendų apie riedulio pavadinimo kilmę. Vienas jų pasakoja apie velnią, kuris kažkada nusprendė sunaikinti bažnyčią ir tam pasirinko didžiulį akmenį. Tačiau ryte, kai gaidžiai giedojo, velnias jį išmetė netoli nuo tikslo. Riedulys buvo pavadintas didvyrio Puntuko vardu.
Pasak kitos legendos, akmens pavadinimas atsirado po vieno baisaus įvykio. Ilgą laiką akmuo buvo įsikūręs miško gilumoje, ir niekas neįtarė jo egzistavimo. O toje vietoje, kur Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno turtinga Anikshtų šeima, kurioje motina buvo aiškiaregė. Kaimynai pavydėjo jiems juodo pavydo ir nusprendė juos sunaikinti užpildydami trobelę akmeniu. Ir tada senis pasiuntė sūnėną į purviną verslą. Tačiau, nepaisant visų pastangų, akmuo niekada nebuvo pajudintas. Nesėkmė ištiko senuko sūnų. Tada jis pats pradėjo stumti akmenį, bet jis nepasidavė. Tada senukas švilpė taip garsiai, kad nuo medžių nukrito lapai. Ir bjaurūs žmonės bėgo iš visų pusių, pakėlė ir nešė akmenį. Bet tą akimirką dievas Dundulis pamatė šį nešvarų poelgį. Jis žaibais smogė piktadariams, ir jie nukrito į skirtingas puses, o akmuo nukrito tiesiai ant blogio žmogaus, vardu Puntukas, trobelės. Nuo to laiko niekas jo nematė, ir akmuo buvo pradėtas vadinti jo vardu.
1943 metais skulptorius Bronius Pundzius Puntuko rieduliu išmušė lakūnų Steponio Dariaus ir Stasio Gireno bareljefus, kurie lėktuvu „Lituanica“skrido per Atlanto vandenyną.
1932 m. Staponis Darius pasiūlė „Stasis Girenas“(abu tuo metu gyveno JAV) kartu įsigyti lėktuvą ir skristi iš Niujorko per Atlanto vandenyną į Kauną. Įsigiję 6 vietų „Bellanca CH-300 Pacemaker“lėktuvą, jie nusprendė jį pakeisti tolimojo nuotolio skrydžiams. Buvo sumontuotas galingesnis variklis ir sraigtas. Taip pat buvo pakeista uodega ir vairas. Sparnai tapo ilgesni, o seni prietaisai buvo pakeisti naujais. Lėktuve buvo sumontuoti papildomi degalų bakai ir jis buvo nudažytas oranžine spalva.
1933 metų vasarį pirmą kartą istorijoje pilotams buvo leista gabenti paštą į Lietuvą oru. Balandžio 15 dieną Belanka buvo pervadinta į „Lituanica“, o gegužės 6 dieną Čikagos aerodrome iškilmingai pakrikštyta. Po 2 dienų Darius ir Girenas atvyko į Niujorką. Išvykimas į Lietuvą priklausė nuo oro sąlygų virš Atlanto vandenyno, ir jie, kaip pasisekė, per pastaruosius 2 mėnesius nepatiko.
Skrydžio maršrutą suplanavo Steponis Darius. Tai buvo 7186 kilometrai. Ir galiausiai, 1933 m. Liepos 15 d., 06:24 val. Niujorko vasaros laiku, „Lituanica“pakilo iš Šiaurės Amerikos žemės ir nuskrido į Lietuvą, rytų kryptimi.
Sužinojęs apie Dariaus ir Gireno išvykimą, Lietuvos skraidymo klubas spaudoje paskelbė skubią telegramą, kurioje buvo rašoma apie lakūnų išvykimo laiką ir lėktuvo atvykimą į Kauną, kuris buvo suplanuotas naktį iš sekmadienio į pirmadienį nuo 24 iki 07 val. Jau vakare Kauno aerodrome lakūnų laukė jų artimieji ir draugai bei apie 25 tūkst.
Negyvą naktį, skrisdamas virš miško Vokietijoje (dabar Lenkija), netoli Soldino miesto (dab. Myslibuzh), netoli Kudamo (Pshchelnik) kaimo, „Lituanika“lėktuvas palietė pušų viršūnes. Būtent čia žuvo Lietuvos lakūnai. „Lituanica“nuskrido 6411 kilometrų ir be nusileidimo ore išbuvo 37 valandas ir 11 minučių. Liepos 17 d., 00 val. 36 min. Berlyno laiku, baigėsi legendinis lietuvių lakūnų skrydis. Iki Kauno liko tik 650 kilometrų. Iki šiol tragiško įvykio priežastys nebuvo išaiškintos.
Liepos 17 d., 17 val., Lietuva sužinojo apie baisią tragediją. Lakūnai buvo iškilmingai palaidoti Kauno karių kapinėse. Staponis Darius ir Stasis Girenas po mirties pelnė Lietuvos nacionalinių didvyrių šlovę.
Legendinio lėktuvo „Lituanika“fragmentus galima pamatyti Kauno karo muziejuje, o jo kopiją - Lietuvos aviacijos muziejuje (Kaunas). Lėktuvo žūties vietoje buvo pastatytas paminklas.
