Atrakcijos aprašymas
Lishkiava - nedidelis senamiestis (dabar kaimas), esantis Lietuvos pietuose, vaizdingame Varenskio regione, kairiajame Nemano upės krante, 9 kilometrai nuo Druskininkų miesto. Priklauso Merkinės seniūnui. 2005 m. Lishkiavos kaimo gyventojai buvo 37 žmonės.
Senovės rašytiniuose šaltiniuose Lishkiava pirmą kartą paminėta 1044 m. Jau XI amžiuje ant aukštos kalvos buvo pastatyta medinė tvirtovė. XIV amžiaus pabaigoje, valdant Lietuvos kunigaikščiui Vitovtui Didžiajam, pradėta statyti akmeninė tvirtovė, kuri buvo sustabdyta po Žalgirio mūšio (1410 m.). Bokšto liekanos išlikusios iki šių dienų. Pirmoji bažnyčia Liškavoje buvo reformuota nuo XVI amžiaus antrosios pusės iki 1624 m. XVII amžiaus pabaigoje kaime buvo įtvirtinta dominikonų valdžia.
Tarp Pirmojo pasaulinio karo ir Didžiojo Tėvynės karo Liškiava buvo Lietuvos teritorijoje. Palei Nemano upę, praktiškai sieną, skiriančią Lietuvos Respubliką ir Vilniaus kraštą, ėjo demarkacijos (demarkacijos) linija, prijungta prie Lenkijos. Mstislavas Dobužinskis aštuoniais ketureiliais skyrė eilėraštį Liškavai.
Šiandien Liškiava garsėja 4 archeologijos paminklais: aukų vieta-piliakalnis, ant kurio 9-11 a. Buvo pastatyta medžio tvirtovė, Šventyklos kalnas, akmuo su jaučio pėdsaku ir vadinamasis " raganos akmuo ".
Lishkiava taip pat garsėja savo architektūros paminklais. Tai pilis ir XIV-XV a. Bokšto griuvėsiai. Be to, svarbiausia atrakcija yra visame pasaulyje garsios Šventosios Trejybės bažnyčios (XVII a. Pabaiga) ir dominikonų vienuolyno (XVIII a. II pusė) architektūrinis ansamblis, įsikūręs ant aukšto Nemano upės kranto. Bažnyčia yra gražus barokinis perlas pietų Lietuvoje, lankomas turistų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kiemo tvora ir bažnyčios veranda priklauso XVIII a. Statybai, o varpinė ir atminimo stulpas su Šv. Agatos skulptūra yra XIX a. Trejybės bažnyčioje iki šių dienų išliko daug XVII – XX amžiaus meno kūrinių.
Liškiavos kultūros centro darbuotojų pastangomis visas šis kultūros paveldas pritaikytas turistams ir kultūriniams renginiams. Jie stengiasi atkurti šį kultūros paminklą, kuris buvo sugadintas per Pirmąjį pasaulinį karą. Tais baisiais metais vienuolyne veikė parduotuvė, paštas ir kitos įstaigos. O sovietiniais metais vienuolyno pastatas buvo naudojamas kitiems tikslams. Iš pradžių čia mokėsi vaikai, vėliau buvo organizuojama siuvimo gamyba. Ir tik 1998 metais Liškiavos kaime buvo nuspręsta įkurti kultūrinį valstybinį centrą „Liškiava“.
