Atrakcijos aprašymas
94 metrų ilgio, 22 metrų pločio ir 21 metro aukščio Reggio di Calabria katedra yra didžiausias religinis pastatas Kalabrijoje. Per visą savo istoriją katedra patyrė daug reikšmingų pokyčių, nes iš pradžių ji buvo pastatyta lotyniško kryžiaus pavidalu, o tada normanų valdymo metais ji buvo perstatyta į graikų-bizantišką bažnyčią ir, galiausiai, vėl į lotynišką. Prie to reikėtų pridėti keletą atstatymų po didelių žemės drebėjimų, karų ir reidų bei paskutinės rekonstrukcijos po 1908 m. Vyskupo Rinaldo Camilo Rousse iniciatyva rekonstrukcija prasidėjo 1917 m. Liepą ir tęsėsi iki 1928 m. Tais pačiais metais atkurta katedra buvo iš naujo pašventinta Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų garbei. O galutiniai statybos darbai buvo baigti 1929 m., Paleidus varpinę. 1978 metais katedra gavo mažosios bazilikos statusą.
Priešais katedrą yra aikštė, į kurią eina 10 metrų ilgio laiptai su šventųjų Petro ir Povilo statulomis kairėje, o Šv. Pagrindinis fasadas yra padalintas į tris dalis, o pagrindinis jo akcentas - trys bronziniai portalai. Katedros interjere ypač ryškūs spalvoti vitražai, kurių dėka bažnyčia yra gerai apšviesta. Trys praėjimai yra atskirti vienas nuo kito trimis marmurinių kolonų eilėmis. Presbiterija, sujungta su pagrindine katedros sale dideliais laiptais, baigiasi daugiakampiu apside. Čia galite pamatyti medinį chorą 1926 m. Ir medinį nukryžiuotą XVII – XIX a. Taip pat katedros viduje yra kai kurių 5-6-ojo amžiaus vietinių vyskupų sarkofagai. Tarp bažnyčią puošiančių meno kūrinių verta pabrėžti Francesco Gerace sakyklą ir medalioną, sostą, dvi „Concesso Barca“sakyklas ir du šriftus, marmurinį altorių su bronziniais Antonio Berti reljefais ir daugybę kitų paveikslai iš XIX a. Ne mažiau vertingi ir ornamentai, puošiantys katedros sienas, transeptą, skliautus ir apsidę.
